Santuoka negali būti avantiūra, nesvarbu, ar tu menininkas, ar mokslininkas, ar politikas. Gal kas nors ir daro iš to avantiūrą, bet aš taip nemanau. Pirmiausia mums turėtų rūpėti šeima, vaikai, mūsų mylimi vyrai ar žmonos. Paskui žmogui svarbus užsiėmimas: veikla, išraiška visuomenėje ir pan.
O ar jums svarbu būti pastebėtai, įvertintai?
Turbūt labiau norisi, kad pastebėtų ne mane pačią, o mano veiklą. Kitaip nieko nedaryčiau - tikriausiai megzčiau servetėles namuose ir pati jomis džiaugčiausi. Bet to nenoriu - dirbame visuomenei, liaupsių nesitikime, bet norim, kad žmonės ateitų į mūsų galeriją, kad jiems būtų įdomu.
Ko labiausiai nemėgstate?
Falšo. Man netgi maloniau bendrauti su visiškai priešingos nuomonės, bet nuoširdžiu ir tikru žmogumi, bet jei matau falšą, - susigūžiu ir užsidarau.
Sakoma, jog moterys - gudrios būtybės.
Kartais pagudrauju. Grynai moteriškai. Gyvenimas yra toks, kad kartais tenka tokiu būdu apginti savo pozicijas.
Kaip išsaugoti meilę per kelias dešimtis santuokos metų?
Mes visi tokie individualūs, kad negali būti jokių receptų. Kuo toliau gyvenu, tuo labiau suprantu, kad visas gyvenimo grožis yra mūsų skirtumai. Pasaulis turi būti margas.
Pagrindinė taisyklė vis dėlto yra - laužą reikia kūrenti, kas jis neužgestų. Būtina parodyti dėmesį. Paskui tas išskirtinis dėmesys pasidaro graži kasdienybė - kitaip nebegali. Turi prieiti, paimti už rankos, pasidomėti, kaip sekasi. Tai ir padeda išlaikyti gražius, ugningus santykius. Ne prisiverčiant, ne suplanavus - štai šiandien aš pabučiuosiu savo vyrą... Noras parodyti dėmesį turi būti natūralus.
Ar lengva gyventi dviem menininkams po vienu stogu?
Ne, tikrai ne. Meno žmonės yra itin jautrūs, o jautrus žmogus visada reaguoja neadekvačiai ir yra sudėtingas. Kartais man labai norisi, kad vienas iš mūsų būtų ramus, racionalus, mane palaikytų, kai aš žaižaruoju. O kitą kartą galvoju, kad nė velnio jis manęs nesuprastų...
Kas jūsų namuose plauna indus?
Mes neskirstome darbų pagal lytį ir nedarome grafikų. Bet taip susiklostė, kad, pavyzdžiui, namus tvarkau aš - kaip man reikia. Jeigu Isroildžonas ką nors sutvarkytų, aš turbūt perdaryčiau. Valgį gaminu ir indus plaunu dažniausiai aš, bet užtat netiesiu laidų, nekalu vinių ir pan. Kai gyvenau viena, esu net remontą pasidariusi virtuvėje, bet dabar nematau reikalo vargti šioje srityje, nes mano vyrai (vyras ir sūnus. - Aut past.) nevargsta kitoje.
Ar aukotumėte meilę dėl karjeros?
Ne. Geriau paverkčiau kampe, bet neaukočiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą