Kristina: Mes tokie vieninteliai Lietuvoje. Atliekame ir koverius, ir "popsą", ir džiazą, turime ir klubinę programą.
O savo auditoriją?
Rasa: Dar nedrįstume atsakyti teigiamai, bet jau pastebėjome tokią tendenciją. Tarkim, per koncertą praneša, kad koncertuos grupė "Capella A". Daugumai mūsų pavadinimas gal ir negirdėtas. Bet kai uždainuojame, tai pamatome, kaip žmonės "valgo" mūsų dainas. Ir dažnai nustebę klausia, iš kur mes.
Mindaugas: Rinka perpildyta popso, žmonės klausosi radijo stočių transliuojamos muzikos, jos diktuoja madą. Tačiau auga nauja karta, ir mes tikimės užsiauginti savo publiką.
Jūs visiškai nenaudojate fonogramos?
Mindaugas: Norėtume, bet negalime. Retai, bet tenka padainuoti ir pagal fonogramą.
Aušra: Tai didžiausia mūsų bėda. Juk kiekvieną kartą, kai dainuojame gyvai, - improvizuojame. O per fonogramą tampame kaip popierinės lėlės, tampomos už virvučių.
Jūsų grupėje tik vienas vaikinas. Neišlepinsite?
Mindaugas: Kaifuoju nuo savo grupės panų. Jos man kaip sesės, visada pataria, paguodžia. Tikrai jaučiuosi ir mylimas, ir lepinamas, ir gerbiamas...
Kristina: Svarbiausia, kad jis nebamba, kai tenka iš prekybos centro tempti mūsų pirkinius.
Kol kas tik Rasa turi šeimą. Neiškyla sunkumų derinant muziką ir vedybinį gyvenimą?
Rasa: Man tai padeda. Po repeticijų ir koncertų grįžtu atsigavusi ir kupina meilės. Kai darai mėgstamą darbą, tai džiaugiasi visi aplinkui.
Pasidalijate savo rūpesčiais tarpusavyje?
Rasa: Vienas apie kitą žinome beveik viską.
Kristina: Mes - tikri draugai. Aptariame savo gyvenimą, paguodžiame, padrąsiname vienas kitą. Nors į svečius vienas pas kitą nevaikštome, prisibūname dainuodami.
Koncerte Jus mačiau vilkint juodais drabužiais. Kodėl pasirinkote tokią spalvą?
Mindaugas: Kai dainuojame klasiką ar būname pritariančioji grupė, paprastai vilkime juodus drabužius. Turbūt keistai atrodytų, jei scenos gilumoje dainuojantys atlikėjai savo apdarais nustelbtų solistą.
Kristina: Jeigu turėtume pakankamai pinigų, pasisiūtume išraiškingus drabužius. Mums visiems patinka šviesios, pastelinės spalvos.
Neturite prodiuserio?
Aušra: Ne. Geras prodiuseris - didžiulė dovana grupei ar atlikėjui. Nesikuklindami galime pasakyti, kad užsienyje būtume labai pelninga grupė. Tačiau Lietuvoje tokios kregždutės nelabai "kotiruojamos".
Kristina: Mes gyvename gražia idėja. Džiaugiamės tuo, ką darome. Nenorime guostis, nes gyvuojame tik metus. Gal po dešimt metų mūsų klausysis taip, kaip klausosi Madonos ar Armstrongo.
Didelės ambicijos.
Aušra: Be ambicijų sunku siekti tikslo.
Mindaugas: Mes dar labai jauni ir laiko turime. Dauguma Menų fakulteto dėstytojų mums pranašauja gražią ateitį, tarp jų yra publikos numylėtinių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą