Kuo ypatinga Baltijos jūra, kuo išsiskiria iš kitų?
Tarp jos baseine gyvenančių 85 mln. gyventojų yra ir Lietuvos žmonės. Baltija unikali, nes tai viena jauniausių pasaulio jūrų. Kokią matome ją šiandien, susiformavo maždaug tik prieš 4-5 tūkstančius metų. Ir tai Žemės raidos istorijoje yra tik trumpas laiko blyksnis. Jūros raida vyksta nuolatos, ir šiais laikais vienur greičiau, kitur lėčiau keičiasi krantų ekspozicija, vienur jūros bangos ir srovės ardo krantus, kitur klosto naujas seklumas ir salas. Skandinavijos žemynas, iš lėto kildamas po ilgus tūkstantmečius slėgusio ledyno naštos, kildina iš Baltijos gelmių naujas salas.
Ar išsaugosime Baltijos jūrą ateities kartoms?
Žmonijos polinkis valdyti gamtos resursus ir klimato kaitos pasekmės nėra palankios Baltijos jūrai. Baltijos šalių mokslininkų teigimu, kyla vandens lygis, didinantis krantų eroziją ir grasinantis užlieti sekliąsias jūros lygumas. Šyla oro ir jūros temperatūra, o tai grasina jūros ekosistemų stabilumui.
Lietuvoje diegiamos naujausios technologijos - Klaipėdos universitetas rugsėjį instaliavo Baltijos jūroje okeanografinį plūdurą. Tai yra dar vienas žingsnis į priekį jūros pažinimo istorijoje. Atlikus visus instaliavimo darbus, per internetinę prieigą bus laisvai pasiekiama operatyvi informacija apie bangas, sroves, oro ir vandens temperatūrą. Okeanografinį plūdurą instaliuoti jūroje padėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto kapitono tarnyba, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivas "Šakiai" ir jo komanda, Norvegijos "Aanderaa" firmos inžinieriai ir Klaipėdos universiteto studentai.
Jūs visuomet labai gražiai atsiliepiate apie savo studentus.
Kai matai, kad auga puiki, siekianti žinių karta, supranti, kad gyvenimas ir darbai tęsiasi. Tikiuosi, kad Klaipėdos universiteto studentai ir Lietuvos jūrų tyrimo srityje dirbantys mokslininkai, tyrėjai turės unikalios informacijos praktiniams ir moksliniams darbams.
Beveik prieš 200 metų Prūsijos karalius Friedrichas Vilhelmas I pirklių gildijai atidavė 479 margų Melnragės žemės plotą, visiškai užneštą smėliu, kad apsodintų medžiais ir sustabdytų kopų slinkimą, kuris grėsė laivybai. Kokie pokyčiai pajūryje vyko ir kas jo laukia po 100 metų?
Manau, turėtume pasimokyti iš istorinės savo krašto praeities. Gal ir dabar dalį saugotinų teritorijų būtų racionaliau atiduoti savivaldybėms, verslo ir turizmo atstovams, kurie derindami su kraštosauga plėtotų tradicinius verslus. Prieš kelis šimtmečius Prūsijos karaliui Friedrichui Vilhelmui I atidavus miestui Melnragę, šis pajūrio kraštas buvo ne tik tinkamai apželdintas, sutvarkytas, bet ir pritaikytas pasivaikščiojimams, poilsiui.
Prūsų laikais Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėje veikė daugiau hidrografinių stočių nei dabar. Tuo metu, 1811 metais, buvo pastatyta pirmoji vandens lygio matuoklė tuometiniame Memelio uoste, tai yra Klaipėdos sąsiauryje, buvusioje Locmanų prieplaukoje. Šios seniausios Lietuvoje jūros lygio matavimo stoties duomenys Lietuvos archyvuose buvo išlikę tik nuo 1898 metų. Tačiau šiais metais, būnant kartu su Klaipėdos universiteto gamtinę geografiją, hidrologiją ir okeanografiją, jūrų hidrologiją studijuojančiais studentais vasaros praktikoje Vokietijos Rostoko universitete, pavyko archyvuose aptikti išlikusius ir senesnius Klaipėdos krašto ir Kuršių marių vandens lygio duomenis. Studentai parsivežė kopiją 1900 m. išleistos knygos, kurioje aprašytos pietų ir pietryčių Baltijos pajūrio krašto nerijų, taip pat ir Kuršių nerijos, krantotvarkos priemonės. Manau, ši knyga ir šiandieną turi ne tik istorinę, bet ir edukacinę vertę. Galima nustatyti, ar šimtą metų taikytos priemonės buvo efektyvios, ar ne. Tiesa ta, kad ne tik sovietiniais laikais, bet ir šiais kartais be reikalo mes nenorime mokytis iš savo klaidų, paimti kas geriausia iš praeities ir kaimynų patirties. Jau keleri metai iš eilės, lankydamiesi su studentais Riūgeno salos saugomuose gamtos draustiniuose ir atlikdami gamtinės geografijos praktikos dalį, kurioje susipažįstama su krantotvarkos ir krantų apsaugos priemonėmis, stebimės efektyvumu paprasščiausių priemonių, kurios galėtų būti taikomos ir tokiuose pačiuose smėlinguose ir sekliuose Lietuvos Baltijos krantuose. Jūros priekrantėje sukalti į jūrą iš medžio išdrožti kuoliukai ne tik silpnina bangų poveikį, reguliuoja sedimentų pernašą, bet ir puošia poilsiautojų pamėgtus pliažus.
Kokie vaikystės potyriai, įvykiai paakino pasirinkti gamtos mokslus? Ar daug gyvos gamtos yra jūsų namuose? Ar vaikai seka jūsų pėdomis?
Esu miesto vaikas. Gimiau ir augau Klaipėdoje, prie jūros... Tačiau, manau, ne vien tik tai paskatino rinktis geografo specialybę. Vaikams svarbus suaugusiojo pavyzdys, meilė savo profesijai. Ligi šiol su pagarba prisimenu savo vidurinės mokyklos geografijos mokytoją Usonienę. Stodama į Vilniaus universitetą žinojau, kad norėčiau dirbti jūrų tyrimų srityje. Man labai pasisekė, kad mano mokytojai buvo savo krašto pažinimui atsidavę mokslininkai - profesorius Česlovas Kudaba, profesorius Rimas Žaromskis. Baigusi universitetą gavau paskyrimą į Klaipėdos hidrometobservatoriją, kur teko dirbti moksliniuose laivuose - atlikdavome tyrimus Baltijos ir Šiaurės jūrose. Darbas kelis dešimtmečius buvo susijęs su Baltijos jūros tyrimais ir jos aplinkos vertinimu. Todėl kai prieš dešimtį metų gavau kvietimą dirbti universitete, apsisprendimą lėmė Klaipėdos universiteto jūrinis profilis.
Sūnus eina mano pėdomis... Bandžiau atkalbėti juokaudama, kad užtenka šeimoje gamtininkų. Meluočiau, jei sakyčiau, kad nesidžiaugiu, be abejo, jam linkiu kaip ir visiems savo studentams idėjų, ištvermės ir pažinimo džiaugsmo, kurio tikriems geografams niekada netrūksta.
Kuri mėgstamiausia tyrimų sritis?
Mėgstamiausia mano sritis yra Baltijos jūros ir Kuršių marių hidroklimatiniai, hidrodinaminiai tyrimai.
Ko jūsų profesija privertė išmokti: nardyti, fotografuoti, kopti į kalnus, dar ko nors ekstremalaus?
Kovoti su jūros liga.
Kuri ekspedicija buvo sklidina rizikos ir nuotykių?
Į gana smarkias audras teko pakliūti plaukiojant su moksliniais laivais. Būdami jūroje po kelis mėnesius ir nuolat atlikdami tyrimus, tik kelis kartus pasiekdavome uostus. Ekspedicijos metu jūroje niekada nepatarčiau visiškai atsipalaiduoti. Tačiau jūroje labai gerai atsiskleidžia tikrieji žmogaus bruožai ir dažnai po tokių ekspedicijų komandos draugai išlieka artimi visam gyvenimui.
Geriausi atsiminimai liko po šių metų vasaros studentų praktikos Vokietijoje. Kiekvienais metais matau vis daugiau studentų, kuriems įdomu pažinti, ir matau, kad auga puiki jauna geografų karta.
Puiki studentų Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos fakulteto Geofizinių mokslų katedros studentų praktika buvo atlikta Baltijos jūros priekrantėje su Klaipėdos universiteto studentų mokomąja škuna "Brabander" Baltijos jūros priekrantėje: atlikome okeanografinius matavimus. Praktikos metu skaitę paskaitas apie Baltijos jūros fiziką profesoriai Matti Laparanta ir Kai Myrberg buvo sužavėti gera mokymo baze studentams. Šią vasarą teko dalyvauti Varnemiundėje senų laivų lenktynių regatoje. Nenusakomas džiaugsmas ištikdavo, kai Klaipėdos universiteto laivas aplenkdavo kitus laivus. Sugavau šioje kelionėje ir pačią didžiausią savo gyvenime žuvį!
Tačiau nuogąstaujate, kad jūsų studentai neliks Lietuvoje, pasklis po pasaulį.
Vis daugiau studentų kiekvienais metais renkasi gamtinės geografijos studijų programas Klaipėdos universitete. Hidrologijos ir okeanografijos bakalauro programa rengia aukštesnio išsilavinimo praktikus ir tyrėjus, gebančius kūrybiškai pritaikyti įgytas žinias jūros aplinkos bei pajūrio krašto tvarkymo, naudojimo ir apsaugos srityse siejant su darbdavių interesais.
Daugelis mūsų studentų dar studijuodami Jūrų hidrologijos magistrantūroje įsidarbina pagal specialybę Jūrinių tyrimų departamente, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos padaliniuose, nacionaliniuose parkuose, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute.
Liūdna, tačiau jaunimo mažėja Lietuvoje. Jaunam žmogui lengviau prigyti kitame krašte, todėl yra didelė tikimybė, kad į Lietuvą didžioji dalis gali negrįžti. Yra buvę, kai studentas nutraukia studijas, nes tenka dėl nepritekliaus išvykti dirbti į užsienį.
Teko dėstyti Suomijos Helsinkio universitete, skaityti paskaitas Vokietijos Rostoko universitete. Nematau skirtumo tarp mūsų Lietuvos ir tų šalių studentų bei dėstytojų. Tačiau minėti universitetai yra nepalyginti turtingesni. Gerbiu jaunus žmonės už jų pasiryžimą mokytis Lietuvoje.
Sakėte, jog esate tarp mokslininkų optimistų. Kokie klimato reiškiniai šiandien labiausiai neramina pasaulio mokslininkus ir kas reikšmingo padaryta stengiantis išsaugoti mūsų planetą?
Klimatas kinta, tad pagrįstai rengiamos prisitaikymo prie jo kaitos programos. Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės ataskaitose teigiama, kad 2100 metais temperatūra pakils 1,8 - 4 laipsniais Celsijaus, palyginti su 1990 metų lygiu. Per praeitą šimtmetį Europos klimatas sušilo beveik 1 laipsniu. Šiaurės Europoje iškrenta gerokai daugiau lietaus ir sniego, o Pietų Europoje padažnėjo sausros. Alpėse ištirpsta daug sniego bei ledo ir keičiasi upių srautai. Baltijos jūroje stebima jūros lygio kilimo tendencija, kuri intensyviau reiškiasi nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio. Klaipėdoje keičiasi vyraujančių vėjų dinamika. Stebima vakarinių vėjų dažnėjimo tendencija.
Pajūryje audros nėra didesnės nei anksčiau, tačiau dėl stipresnių vėjų trukmės nežymaus padidėjimo ir bendro jūros vandens lygio kilimo jūros pakrantės sudarkomos labiau.
Supratau, kad mėgstate meną. Gal kolekcionuojate meno kūrinius ar dar gilinatės į sritis, nesusijusias su geografijos mokslais?
Nekolekcionuoju, tačiau branginu draugų ar pažįstamų menininkų sukurtus kūrinius. Esu dainuojamosios poezijos gerbėja.
Kas jus pripildo gyvybingumo?
Džiaugiuosi gyvenimu ir gerbiu žmones. Pavargusi dažniausiai lekiu su dviračiu minutėlei atsigauti prie jūros. Turiu puikius kolegas, draugus ir kaimynus. Be abejonės, mano gyvenime didžiausias džiaugsmo šaltinis - mylima profesija ir nuostabi šeima.
Ką dar norėtumėte nuveikti gyvenime, gal nuolat kuriate sau naujus tikslus?
Nuolatos turiu planų ir idėjų, kurių įgyvendinimas atima nemažai jėgų ir energijos, tačiau teikia gyvenimo prasmę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą