Irena ir Romaldas Atai: pažadėti nuo vaikystės...

Per 34 metus Romaldas nė karto nepamiršo vestuvių datos. O kavą į lovą žmonai neša kas dieną. "Aš keliuosi anksčiau nei Irena, - paaiškina. - Ji į darbus mokykloje eina vėliau, tad pagulinėja, knygas, laikraščius paskaito. Negi man sunku..."

Tokių malonių abipusių smulkmenų sutuoktinių gyvenime netrūksta. Iš jų ir lipdoma šeimos santarvė.

Susipažino anksčiau... nei susipažino

Irena jaunystėje buvo bene pirmoji Skaistės Idzelevičienės ugdyta pramoginių šokių šokėja Klaipėdoje, pelniusi prizines vietas Lietuvoje. Nuo jos akių negalėjo atplėšti ne vienas klaipėdietis. Romaldo brolis Kęstas buvo Irenos draugų rate, o pats Romaldas merginą pažinojo iš matymo. Netrukus buvo pašauktas į sovietinę armiją.

Ireną ir Romaldą Atus, pasirodo, tėvai buvo "sužadėję" vaikystėje jiems to nežinant, ir... užmiršę. Nuotrauka iš šeimos albumo

Klaipėdoje prieš 30-40 metų visi romanai megzdavosi šokiuose, dažniausiai - "kulturkėje" (dabar Muzikinis teatras). Į šokius traukdavo ir studentai, grįžę atostogų iš Vilniaus bei Kauno. Akademinis jaunimas čia buvo ypač populiarus.

Parvykusi iš Vilniaus, kur studijavo Pedagogikos institute, Irena su sese nuskubėjo į šokius. Tuo metu iš armijos atostogų buvo grįžęs ir Romas. Šokti vaikinas nesiveržė, visą vakarą su broliu prasėdėjo bufete. Nors Irenos taip ir nepašokdino, užtat pasisiūlė palydėti. Irena neatsisakė.

Romas grįžo tarnauti į Lvovą, Irena - studijuoti. Jaunuoliai susirašinėjo. Vėliau draugystė tęsėsi ir galų gale viskas baigėsi vestuvėmis.

Kai namuose ima rūkti dūmai

Irena pripažįsta, jog yra impulsyvi. Greitai įsiplieskia, puola stačia galva, visko nori tuojau pat... O štai Romas situacijas linkęs ramiai apsvarstyti. Per tris gyvenimo kartu dešimtmečius vienas kito savybes puikiai perprato. Irena sako, jog vyras, viską pasveriantis, dažniausiai lieka teisus. Per tiek laiko aštriausi kampai nusigludino, ir rūkstantys dūmai namuose vis rečiau graužia akis.

Žmona - komandos talismanas

Atų namuose, kuriuos suprojektavo sūnus su marčia, Romo kalba vis nuslysdavo į sportą. Krepšinis jam buvo svarbus ir jaunystėje, ir toks liko iki šiol. Ir ne vien todėl, kad Romaldas Atas - Klaipėdos krepšinio federacijos prezidentas. Nuo 1997 metų su senjorų komadomis kasmet dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose ir grįžta ne tuščiomis. Pirmosios ir antrosios vietos tiek Europos, tiek pasaulio čempionatuose - įprastas dalykas. O štai 2002 m. Romaldas į Klaipėdą parsivežė aukso ir sidabro medalius, nes žaidė ir vyresniųjų, ir jaunesniųjų senjorų komandose. Darbo kambarėlyje jis parodė visus pelnytus spindinčius trofėjus, iš kurių jau ir muziejų įkurtum.

Sportas - toks dalykas, kurio nelabai mėgsta moterys. Kuriai patinka, kai vyras ramius vakarus ar savaitgalius iškeičia į "kašę" vyrų draugijoje? Lyg kompensuodamas tuos praradimus, Romas pirmasis iš krepšininkų senjorų į Europos čempionatą Suomijoje pasikvietė važiuoti ir Ireną. Jai atrodė, kad komandos draugai tą gestą vertino skeptiškai. Bet, jau vykstant į kitus čempionatus, Romo klausdavo, ar važiuosianti Irena. Jai priskyrė ir komandos talismano reikšmę. O dabar į čempionatus ir kiti krepšininkai vis dažniau kviečiasi ir žmonas. Ir kartu išgyvena pergalės džiaugsmus ar apmaudžius pralaimėjimus, kai pralošiama vieno taško skirtumu.

Iš centro - į gamtą

Visas Irenos gyvenimas prabėgo Klaipėdos centre - ir kai su tėvais gyveno, ir kai ištekėjo. Čia pat bėgdavo į darbą - Simono Dacho mokyklą. Mokė vaikus biologijos, buvo direktorės pavaduotoja. Todėl nelengva jai buvo apsispręsti išsikelti Karklėn. Kai sūnus Ramūnas su marčia pradėjo gundyti namo projektu, šaip taip pasidavė. Dabar, stebėdama pro langą metų kaitą, tikrai nesigailinti...

Mokykloje išdirbusi 30 metų, su kolegomis atsisveikino ne visam: "Jeigu norėsi - bet kada galėsi sugrįžti", - sakė jie. Tačiau dabar Irenai knieti išbandyti kitokias savo galimybes - ji nori organizuoti kaimo turizmą. "Tu gal juoksiesi, bet mano vaikystės svajonė buvo tapti pardavėja, gal bufetininke, gal viešbučio administratore... Va, dabar ir pabandysiu."

Papuošalų dėžutės - anūkėlėms

Romaldas, augindamas sūnus, svajojo apie krepšinio komandą. Bet tokio pat ūgio (190 cm) kaip ir tėvas, Ramūnas visas su žmona Vaida pasinėrė į architektūrą, o 192 cm ūgio Andrius, baigęs verslo vadybą Klaipėdos universitete, su žmona Sandra - į verslą. Dabar viltis dėl krepšinio Romas suka į anūkus - vienuolikmetį Luką ir trejų metukų Nojų.

Irena prisipažino, kad, visą laiką būdama tarp vyrų, laukė anūkėlės. Būtų kam papuošalų dėžutes padovanoti... Sūnus Andrius, kai gimė antrasis anūkas Nojus, mamai pranešė: "Gali vėl paslėpti tas savo dėžutes. Vėl berniukas gimė". Bet štai prieš tris mėnesius išsipildė Irenos svajonė - gimė Eva.

Kol mes kalbėjomės, įdėmiai pokalbio klausėsi trimetis Nojus. Atrodo, jis gamtos ir senelių priglobstyje jaučiasi puikiai.