Važiavau ne dėl baimės, o dėl išbandymų. Norėjau sužinoti, ar sugebėsiu prisitaikyti prie ekstremalių situacijų. Žaidimo organizatoriams paskambinau paskutinę atrankos dieną, mat turėjau keletą laisvų dienų, maniau, praleisiu smagiai laiką, kaip kokioj pionierių stovykloj... Be to, buvo skelbiama, kad ten bus visokie malūnsparniai, NATO karių kliūčių ruožas... (Mano tėtis karininkas kažkada norėjo, kad tapčiau kariu.)
Baimės daugiausiai patyriau eidamas ugnies koridoriumi Pabradės poligone. Kita ekstramali situacija buvo skrydis malūnsparniu - skardine dėže, kurioje jautiesi kaip kilkė konservuose. Malūnsparnis ūžė, cypė visokiais pragaro garsais, o iš jo žemyn galva turėjome išlįsti lauk.
Ar po viso to dar ko nors bijai?
Nebijau nei vorų, nei sliekų, bet nekenčiu to, kas smirdi. Pavyzdžiui, nesibučiuočiau su mergina, prisivalgiusia česnakų ir svogūnų.
Ar dalyvavai kokiose "smirdinčiose" rungtyse?
Buvo rungtis Pabradės poligone. Terariume buvo daug sliekų, jame bėgiojo pelės, apšviestos prožektoriumi, išsigandusios. Visas terariumas buvo pelių pridergtas, šiltas, smirdėjo nerealiai. Reikėjo burna tuos sliekus perkelti iš terariumo į indą. Aš atsisakiau tai daryti, per daug šlykštu.
Ar prieš rizikuodamas svyruodavai, ar tekdavo save įtikinėti?
Taip, kalbėjau su savimi. Kai įlipau į tą malūnsparnį, pagalvojau: velniop, einu iš čia, nors rengėjai man iš anksto sakė, kad jokių išimčių nedarys. Kažkaip pavyko save įtikinti, bet būdamas toj pragaro mašinoj net per langelį neišdrįsau pažvelgti.
Rengėjai užtikrino jūsų saugumą, buvote apdrausti?
Vienintelis dalykas, apie kurį galvojau atlikdamas kurią nors užduotį - kad tai labai nesaugu. Dalyvius buvo apdraudę ir lietuviai, kai rungėmės Pabradėj, ir rusai Sibire, taigi apdrausti buvome dvigubai. Džiaugiuosi, kad artimiesiems neteko sužinoti draudimo sumų, nes grįžau gyvas ir sveikas.
Kaip rengeisi tiems ekstremaliems išbandymams?
Fiziškai pasiruošti padėjo Vilius. Tris savaites jis man vadovavo. Jis pats daug sportuoja, todėl daugiau apie tai išmano. O psichologiškai rengtis nebuvo kaip, juk nežinojau, ką teks patirti, tad svarbiausia buvo šeimos ir "bavarų" palaikymas. Į Sibirą vykau ramus ir savimi pasitikintis.
Papasakok apie psichologiškai sunkiausią rungtį Sibire.
Psichologiškai sunkiausia buvo valgyti žalią elnieną. Vykdamas į Sibirą buvau sau prisiekęs, kad būtinai valgysiu bet kokį nacionalinį patiekalą, net jei jis pasirodys šlykštus. Iki tol žinojau, kas yra maltinukai, muštinukai, o ten sužinojau apie kramtinukus. Po tos rungties palinkėjimas "gero apetito" man skamba dviprasmiškai. Ta bobutės sukramtyta mėsa, kurią aš valgiau, buvo su visokiais krešuliais, kauliukais, sausgyslėmis... brrr... Nors mums buvo pasakyta, kad vietiniams tai - įprastas, kasdieninis maistas. Šiaip alkoholį vartoju saikingai, o tuomet supratau, ką reiškia norėti išgerti degtinės, pats paprašiau ir vienu ypu išgėriau daugiau kaip šimtą gramų.
Gal bandei dalyvauti ir kitų realybės šou atrankose?
Čia dalyvavau todėl, kad tai ne realybės šou, o ekstremalių išbandymų šou. Vadinamieji realybės šou yra kuriami santykių tarp žmonių, visokių intrigų pagrindu. Aš būčiau labai neįdomus, nemėgstu kalbėti apie kitus žmones. Mus ("bavarus". - Aut. past.) yra kvietę, bet man realybės šou - kaip stovintis vanduo. Antra vertus, suprantu, kodėl žmonės veržiasi į tokius dalyvauti, tiesiog nori dėmesio sau, siekia išgarsėti.
Esi artistas, laidų vedėjas, matėme tave "Holivude", dabar - "Bare-2". Ko tas eteris Tave taip traukia?
Žmonės iš ko nori, iš to ir kurpia istorijas. Kai vyko "Holivudo" šou, mūsų grupė daug keliavo, ten tiesiog lankydavau kursiokę Eglę, būčiau paskutinis molis, jei jos nebūčiau aplankęs, juolab kad ji man daug padėjo studijuojant režisūrą. Su Skaiste iš "Baro" esame pažįstami, ir tiek. O į televiziją niekad nebuvau įsikibęs, ji niekad nebuvo pagrindinis pajamų šaltinis. Aš pats ir "bavarai" esame "bičai", gyvenantys iš muzikos, ir tuo didžiuojamės. Nejaučiu jokios priklausomybės nuo "teliko".
Kas naujo Tavo asmeniniame gyvenime? Esi subrendęs vyras, kada gi vesi bent vieną iš savo garbėjų?
Šiuo metu mano asmeniniame gyvenime - visiškas vakuumas. Neturiu pas ką grįžti vakarais. Dirbant tokį darbą kaip mano, šalia ištvertų tik labai stiprus žmogus, kuris pasitenkintų minimaliu dėmesiu, "nusikalusiu" veideliu ir neišvengiamomis apkalbomis... Bet džiaugiuosi, kad gyvenime buvau sutikęs tokių stiprių moterų. Kada vesiu? Namiškiai niekad nėra man to prikaišioję, žino, kad kol nesulauksiu bent 33-ejų, to tikėtis neverta. Aš kol kas nerandu pavyzdžių, kad kam nors būtų sėkmingai pavykę suderinti šeimyninį gyvenimą ir muzikinę karjerą. Nesitikiu ir aš.
Gal tau tiesiog priimtinesnis žavaus viengungio amplua?
Niekada nesijaučiau žavus ar geidžiamas, esu paprastas "bachūras".
Ką, be muzikos, dar norėtumei gyvenime nuveikti?
Pagal specialybę aš esu elektrikas. Dirbčiau sau kur nors laivuose su elektros įrenginiais. Esu dirbęs alaus darykloje automatiku. Be to, turiu dramos režisieriaus diplomą, taigi gyvenime nepražūčiau. Didžiausią malonumą savo gyvenime esu patyręs du kartus. Kai Menų fakultete pastatėme spektaklį ir kai "bavarai" laimėjo nacionalinėje "Eurovizijos" atrankoje. Labiausiai noriu, kad "B'avarija" atstovautų Lietuvai "Eurovizijos" festivalyje.
Jau ruošiatės?
Esame labiau pasiruošę nei bet kada. Turime viską, ko reikia. Kaip muzikantų grupė, esame profesionalai. Man negėda pasigirti, kad esame viena sėkmingiausių grupių Lietuvoje, todėl žinome, kad mes galime nugalėti.
Ką tik pristatėte naują albumą "Spalvotas", kas ten tokio spalvoto?
Visiems "bavarams" šie metai buvo spalvingi. Visiems trims - skyrybų metai. Deividas rado gyvenimo meilę, Vilius pirmą kartą parašė tekstą dainai. Albume daug iki šiol mūsų negrotų stilių, tuo jis margas, todėl ir spalvotas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą