Šiame gyvenime aš nugyvenau mažų mažiausiai du gyvenimus. Vieną asmeninį: gimiau, augau, mokiausi... Antras mano gyvenimas prasidėjo, kai gimė mano vaikai. Atvirai galiu pasakyti, kad nebuvau pasiruošęs tėvystei. Būti tėvu, mama mokykloje niekas nemokė. Mokykloje moko siekti karjeros, tačiau kad ir kuo tu būtum - grįžti į namus, kuriuose esi tėtis, vyras, arba mama ir žmona. Kai nueini į dušą ryte - kas tu esi: vadybininkas, lektorius? Ne, tu esi tas, ant kurio bėga vanduo.
Vaikų gimimas mane privertė pervertinti vertybes, iš naujo pažvelgti į savo gyvenimą ir pašalinti tuos trūkumus, kuriuos aš jutau. Daugelį dalykų teko mokytis iš naujo. Nežinau, ar man pavyko, gal dar labiau suklydau, bet savo klaida labai džiaugiuosi.
Šiandien mano vyresniajam sūnui 19 metų, jis studijuoja marketingą, jaunesniajam - greit bus 18-a ir jis taip pat ketina studijuoti tiksliuosius mokslus, tačiau abu jie - gana sportiški ir muzikalūs.
Kaip tapote muzikos mokytoju?
Jau studijų pasirinkimas man lėmė galimybę dirbti su vaikais. Vėliau likimas suvedė su tokiais žmonėmis, kurie man pasiūlė su tuo susijusius darbus. Teko dirbti 2 mėnesius muzikos mokytoju vidurinėje mokykloje. Susidūrimas su įvairiais vaikais - dėmesingais ir ne, vengiančiais muzikos užsiėmimų ir juos mėgstančiais - padiktavo sprendimus, kaip padaryti muzikos pamoką patrauklią.
Žmonių, absoliučiai nesidominčių muzika, nėra. Šis faktas tapo bendru vardikliu, nuo kurio buvo galima pradėti. Moksleiviai įpratę prie spaudimo, tad išliko privalomi dalykai, tačiau šalia to atsirado ir jų pageidaujami. Įvykdėme savo troškimų mainus ir santykiai pakito. Tiesa, aš tada buvau dar labai jaunas, ne kažin kiek vyresnis už vyresniųjų klasių mokinius, ir tapau jų draugu. Žinoma, tokie dalykai, kaip mokytojo šokinėjimas per gumytę per pertrauką, pašiurpino mokytojus.
Dabar turite kone atskirą muzikos mokyklą. Kiek vaikų lanko studiją "Grock"?
Nežinau. Daug. Mano uždavinys sudominti juos muzikavimu. Kartais susiduriame ir su problemomis, su tėvų spaudimu. Man gaila, kad tėvai kartais tiesiog uždraudžia vaikams lankyti muzikavimo užsiėmimus, jeigu jiems nesiseka koks dalykas mokykloje. Aš manau, kad ugdant teigiamą požiūrį į užsiėmimą, per jį galima rasti kontaktą su problemomis.
Jaunimas išgyvena didžiulę įtampą. Paaugliai išgyvena brendimo problemas, spaudimą mokykloje. Tai sudaro labai palankias sąlygas neigiamiems, agresyviems faktoriams įsiskverbti. Tuo tarpu muzikuodami savo malonumui, ne dėl rezultato, jie tiesiog atsipalaiduoja.
Ką jie čia veikia? Groja būgnais, gitaromis, įrašinėja dainas?..
Viską. Pagrindinis dalykas yra kūrybiškumo ugdymas, nes kūrybiškumas yra labai svarbus faktorius visose veiklose. Kurdami mes stengiamės išlaisvinti žmones nuo išankstinių nuostatų.
Mums visiems yra tekę patirti savo gyvenime genialios idėjos apsireiškimą. Dažnai sugaištame labai daug laiko, kankindamiesi prie rašomojo stalo, tačiau geniali idėja dažniausiai ateina tada, kai jos nelauki ir neturi išankstinio nusiteikimo.
Roko opera "Eglė žalčių karalienė" buvo ta geniali idėja, kuri gimė studijoje "Grock"?
Taip. Jeigu tai būtų buvęs specialus užsakymas, tikrai nebūtume jo padarę. Tai mokinių darbas, kuriuo aš labai džiaugiuosi ir mano džiaugsmas viršija bet kokį vertinimą. Manau, kad šis kūrinys viršijo įprastinio mokinio gebėjimus.
Net studentams tai būtų labai sunkus darbas. Pirmiausia todėl, kad studentai jau pragmatiškesni, jie jau pradeda skaičiuoti, kiek jiems už darbą ir pastangas mokės. Taip ir dauguma suaugusių žmonių nemato reikalo ugdyti savo kūrybiškumo dėl to, kad jie skaičiuoja kiek uždirbs ar neuždirbs. Mokiniai yra atviresni, jie - idealistai.
Daug kas teigia, kad jaunimas dabar blogas, sugedęs...
Vagis, kuris nori ką nors pavogti, įžūliai skverbiasi į mūsų sąmonę, kūnus ir yra matomas. Negatyvo nereikia ieškoti, jis akivaizdus, o pozityvių dalykų reikia ieškoti. Vaikas, brazdinantis namuose gitarą, sukūręs pirmą dainelę nėra matomas.
Šiuo metu, kai mudu šnekučiuojamės - daugybė radijo stočių transliuoja įvairiausią muziką, tačiau mes galime įsijungti vieną radijo stotį ir klausytis gražios muzikos. Tuo momentu mums neegzistuos jokia kita muzika. Viskas priklauso nuo asmeninės nuostatos. Pasaulį matome tokį, kokį norime matyti.
Roko opera "Eglė žalčių karalienė" Klaipėdoje atlikta du kartus. Kada šį kūrinį išgirsime vėl?
Tai buvo momentinis dalykas. Galvojome - atliksime ir imsimės kitų dalykų, tačiau sėkmė paskatino projektą tobulinti. Tarp pirmojo ir antrojo pasirodymų, padedant žmonėms, įvyko didelis kokybinis šuolis. Dabar darome "Eglės žalčių karalienės" įrašus, norime išleisti kompaktinę plokštelę, svajojame atlikti šį kūrinį su orkestru.
Apie ką pats svajojate?
Apie pensiją (nusijuokia). Iš tikrųjų, aš noriu jai pasiruošti. Nors dar gana daug metų liko iki jos, bet ji nėra labai tolima. Noriu išsaugoti pažinimo jausmą, nes pažinimas suteikia amžinos jaunystės pojūtį. Kitkam jau būsiu nepajėgus, negalėsiu panešti garso kolonėlių... Nesiekiu įkopti į Everestą, manau, mes patys sau esame vienas didžiausių kalnų.
Visą savo kūrybinę energiją atiduodate studiją lankančiam jaunimui. Nepavargstate?
Kai gimsta kūdikis, ar mama pavargsta juo rūpintis? Kai gimė mano vaikai, aš stebėdavausi, iš kur žmona turi jėgų keltis prie jų naktimis, man tai būdavo sunku. Motinos meilė tuos sunkumus paverčia džiaugsmu.
Jeigu žmogus dirba už bausmę viešuosius darbus - jis jaučiasi "chrienovai", tačiau susitvarkęs savo sodą, nors ir pavargęs, jis jaučia malonumą. Viskas priklauso nuo požiūrio į darbą.
Tačiau net pačiame įdomiausiame darbe atsiranda rutina.
Miegojimas taip pat rutina, tačiau mes negalvojame, kad šiandien nemiegosime, nes jau penkiasdešimt metų kiekvieną naktį miegame.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą