Taip norisi pradėti šį trumpą pasakojimą apie dienraščio "Vakarų ekspresas" ir parduotuvės "Tavo dviratis" vasaros konkurso laimėtoją Liudą Andrikį, kurio nostalgiška nuotrauka "Namo" pelnė daugiausiai komisijos narių balsų. Fotografai profesionalai vieningai nusprendė, kad šioje nuotraukoje gražiai dera meniškumas, autentiška akimirka, klasikinė fotografijos tradicija.
Kai pažyra kūrybos kibirkštys
Paklaustas apie "Namo" atsiradimo istoriją, Liudas šypsosi: "Kadras "pagautas" Panevėžyje. Sėdėjome aikštėje su draugais. Žiūriu, eina kostiumuotas senukas, rankoje nešinas dviračio ratlankiu. Bėgau fotografuoti iš viršaus, paskui apibėgau ir gaudžiau kadrą iš nugaros. Būna kartais tokių ypatingų momentų, kai pačiam netikėtai pažyra kūrybos kibirkštys".
Tos kūrybos kibirkštys Liudui žyra ne tik pasiėmus fotoaparatą, kurio pagalba visai nefotogeniški nuotekų vamzdžiai padvelkia švelnia erotika. Liudas įsitikinęs, kad menas yra visur, tereikia jį ištraukti į dienos šviesą. Kai kurie žmonės net neįtaria, kad yra genialūs menininkai, nes pamiršo žaisti kaip vaikai.
"Man artima "Fluxus" filosofija: menas - tai pokštas. Todėl įkūriau tokį neformalų sąjūdį - Laisvos saviraiškos draugiją, kuris aprėpia visą Lietuvą, o kai kurie jo nariai net nežino jam priklausą. Surengėme kūrybines dirbtuves ir koncertą baro "Centras" kieme, parodą ant Panevėžio miesto šaligatvių, anoniminių autorių parodą Šilutės plento "loftuose", kuriame filmus, muzikinius eksperimentus ir visaip kitaip meniškai pokštaujame", - pasakoja L. Andrikis ir prisipažįsta, kad labiausiai jo fotoaparato objektyvą traukia visokios gyvenimo keistenybės, visuomenės paribiai, socialinės temos, kitokie žmonės.
Beje, apie fotoaparatą. Pirmoji "meilė" - rusiška juostinė "Smena", kurią už 19 tuometinių talonų įsigijo Nidoje būdamas trylikos. Nuo tos akimirkos su juostomis ir fotoaparatu nesiskiria.
"Juostos - tai tikra, o skaitmeninių laikmenų gyvenimas labai trumpas ir neprognozuojamas. Gali dingti amžinai. Nors fotografavimas juostiniu fotoaparatu - brangus malonumas, tačiau gali dalyvauti nuotraukos gimimo procese, stebėti, kaip ryškėja jos kontūrai. Tik juostiniu fotoaparatu gali pagauti to unikalaus momento grožį",- dalijasi subtilybėmis pokalbininkas.
Svarbiausia - "turėti akį"
Ar į darbą Liudas irgi eina su fotoaparatu? "Ne, juokiasi. - Vieni vyrai eina gaudyti žuvų, o aš - "kadrų",- šypsosi fotomenininku savęs dar nedrįstantis vadinti. Dažniausiai fotografuoja laisvalaikiu, kelionėse, pramogaudamas su draugais, improvizuodamas fotosesijas.
Liudo teigimu, specialūs mokslai nelemia teisės pretenduoti į garbų menininko titulą. Svarbiausia - turėti vidinį pojūtį, arba "akį". Kad Liudas turi šią menininkui svarbią savybę, pastebėjo ir fotografas Algimantas Aleksandravičius, jaunajam kolegai pataręs kurti ciklus ir formuoti savo nuotraukų archyvą, kuris leis stebėti kūrybinę raidą ir kryptingai judėti į priekį.
Šiuo metu Liudas jau turi ką parodyti. Realaus gyvenimo surežisuota "Pogulio", muzikantų ir artistų, šiukšlių konteinerių ir kitokių temų ciklai.Galbūt kada nors geriausias iš jų išvys ir Klaipėdos fotografijos meno gerbėjai, surengtoje personalinėje parodoje. O kol kas Liudo džiaugsmas - dar vienas svarus jo darbų įvertinimas - laimėtas pagrindinis prizas - dviratis konkurse "Mink ir fotografuok".
"Džiaugsmas ne tik man, bet ir tėvams, kurie tiek metų investavo į mano kūrybinius ieškojimus. Tačiau nors ir džiaugiasi, vis vien stebisi, kaip "tiksliukų" buhalterių šeimoje atsirado toks išsišokėlis menininkas...", - pasakojimą apie save baigė L. Andrikis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą