- Po studijų ir toliau neatsisakiau šokio. Sumaniau suaugusias poras mokyti gražiai šokti. Kartą pas mane į repeticijas atėjo sporto klubo "Kitonija" savininkai Kesminai. Pradėjome bendrauti ir jie man pasiūlė išbandyti jėgas aerobikoje. Iš pradžių ir mane ši mintis atrodė kiek keistoka. Dar nebuvau girdėjęs, kad vyrai vestų treniruotes moteriškai auditorijai. Bet susigundžiau. Ir jau pusę metų dirbu šį darbą. Mano treniruotės truputį sunkesnės nei įprasta aerobika, tenka moterims ir merginoms nemažai paplušėti.
Teko girdėti, kad pas Tave moterys eina sportuoti vedinos smalsumo...
- Tikrai nežinau, kaip yra iš tikrųjų. Iš pradžių gal ir būdavo taip. Bet pamačiusios, kad reikia sunkiai ir intensyviai treniruotis, liko pačios ištvermingiausios. Man patinka stebėti jų akis, kurios tikrai yra šiltos, ir man lengva dirbti, nes moterys klauso mano patarimų ir pamokymų. Bet iki šiol dar nebuvo nė vieno atvejo, kad kuri nors rodytų didžiulę simpatiją ar kviestų po treniruočių išgerti puodelį kavos.
Gal turi širdies draugę ir kitos merginos Tau neegzistuoja?
- Turėjau, bet išsiskyrėme. Dar vaikystėje mama sakydavo, kad nepavydi mano žmonai. Išties esu sunkaus charakterio, pats keliu sau labai aukštus reikalavimus, to paties reikalauju ir iš merginų.
Kodėl sakai, kad tavo charakteris - sunkus?
- Baisus karštakošis... sunku nusakyti mano nuotaikas. Dažnai net pats savęs nesuprantu, tai kaip kitas žmogus supras.
Kokia mergina vis dėlto galėtų būti su Tavimi?
- Dabar jau atsikračiau visokių idealų. Anksčiau ieškojau merginos, panašios į garsią aktorę Cameron Diaz. Bet dabar noriu gero žmogaus, suprantančio, pastovaus ir nepykstančio dėl menkniekių. Tačiau kol kas dar tokios nesutikau.
Kodėl pasirinkai šokių studijas?
- Aš gimiau ir augau Anykščiuose. Mama labai norėjo, kad šokčiau, net buvo suradusi partnerę. O aš "miriau" dėl krepšinio treniruočių. Bet iš pagarbos mamai nuėjau į šokių repeticiją. Ir ten pamačiau Ją. Tada niekam nebereikėjo manęs kalbinti krepšinį aukoti šokiams. Įsimylėjęs gražią mergaitę, pamilau ir repeticijas.
Ir nepasigailėjai?
- Labai džiaugiuosi, kad gyvenimas susiklostė būtent šitaip. Net blogiausia nuotaika dingsta išgirdus šokių muziką ir pradėjus judinti kojas. Iš tiesų tai mano gyvenimas, geismas, aistra, o kartais ir liūdesys - švelnus, mielas ir savas.
Ar daug dėmesio skiri savo išvaizdai?
- Nemažai. Nuo vaikystės įpratau visada būti geros formos, tvarkingai ir įdomiai rengtis, būti patrauklus ir išsiskiriantis. Ir man tai puikiai sekasi daryti. Niekada į šokių repeticijas neateičiau vilkėdamas džinsais. Tai didžiausia nepagarba šokiui ir sau pačiam.
Ar turi svajonių?
- Labai norėčiau išbandyti save modelio darbe. Dizainerė Aina Zinčiukaitė padrąsino mane išsiųsti anketą ir nuotraukas vienai modelių agentūrai. Ne kartą teko jau žygiuoti podiumu, ir man tai labai patiko.
Norėtum tapti žvaigžde?
- Kai buvau mažas berniukas, gyvenau šia svajone. Kartą net savo seseriai išdidžiai pareiškiau: "Kada nors savo kambaryje tu pasikabinsi plakatą su mano nuotrauka!" Žinoma, tie vaikiški svaičiojimai praėjo. Žvaigžde būti nenoriu, teko susidurti su žinomais žmonėmis ir pamatyti jų gyvenimą iš arčiau. Aš noriu būti... nematomai... matomas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą