Pardavėjos Natalijos Veščunovos švelnios šypsenos, kurią ji padovanoja kiekvienam pirkėjui, sustojusiam prie kasos, neįmanoma nepastebėti ir... nesistebėti. Juk tiek žmonių - ir pavargusių, suirzusių, nesišypsančių - stabteli minutei viso labo sumokėti už prekes. O ji - "labą diena", "geros dienos", ir visą laiką šypsosi. Jauna, graži mergina, pelnytai bendradarbių praminta Šypsenėle.
"Aš visada stoju prie jos kasos, - perdavėme Natalijai vienos nuolatinės pirkėjos žodžius, - jau geriau ilgesnėje eilutėje palaukiu, bet išeinu savotiškai atsigavusi. Ji taip gražiai aptarnauja!.." Mergina sako, kad pirkėjai jai dažnai padėkoja už šypseną.
"Kartą taip nustebau: aptarnavau moterį, ji nuėjo, bet staiga lyg prisiminusi ką svarbaus sugrįžo ir tarė: "Ačiū už šypseną..." - prisimena Natalija ir vėl nusišypso.
"Nežinau, man taip natūraliai išeina, - atsako mergina, kai suabejoju, ar pardavėjos darbas toks jau smagus ir lengvas. - Man nesunku šypsotis... Toks mano būdas."
Parduotuvėje 26 metų Natalija atsidūrė atsitiktinai. Anksčiau sako negalvojusi, kad dirbs tokį darbą.
Baigusi mokyklą, klaipėdietė pasekė mamos pėdomis - įstojo į Kaliningrado universitetą, kuriame neakivaizdžiai studijavo buhalterijos mokslus. Čia ji įgijo aukštąjį išsilavinimą.
Vėliau mergina tęsė mokslus Klaipėdoje - baigė buhalterijos kursus. Tačiau rasti darbo pagal specialybę nesisekė, nors ieškojo ilgai.
"Kiek sėdėsi namie - reikia dirbti. Tada pamačiau skelbimą, kad parduotuvei reikalinga pardavėja."
Tuo metu viena Natalijos draugė jau dirbo parduotuvėje. Nors mergina buvo girdėjusi, kad tai nelengvas darbas, be to, buvo šiek tiek gaila studijoms universitete skirtų metų, Natalija nutarė pabandyti ir jau darbuojasi pusę metų.
Natalija sako, jog piktų pirkėjų pasitaiko nedažnai, vos vienas kitas, ir tuos pačius ji pateisina: "Ateina pavargę po darbo ar šiaip blogos nuotaikos, o gal ne tą prekę pasiėmė..."
Pasitaiko ir linksmų situacijų: "Kartą svėriau gyvus karpius, o jie kad pradės man šokinėti po visą kasą... Ir aš klykiau, ir pirkėja...", - prisimena pašnekovė.
Po darbo, laisvalaikiu, Natalija eina pasivaikščioti, aplanko draugus. siuvinėjo, daug skaito. Labiausiai mėgsta knygas apie meilę. Beje, apie meilę: Natalijos širdies draugas - jūreivis. Sako, viskas krypsta link šeimos kūrimo.
Natalija apgailestauja, kad šią vasarą nevažiuos atostogų pas senelę į Rusiją, į kaimelį netoli Maskvos. "Visas vasaras praleidžiu pas senelę, bet šį kartą dirbsiu. Atostogos ten man yra pačios geriausios. Ten daug draugų, giminaičių. Nereikia nė egzotiškų šalių. Na, vėliau mėnesiui vis tiek išvažiuosiu."
Mergina prisipažįsta, kad įsidarbinti pagal specialybę vilties ji vis tiek nepraranda. Tačiau visur darbdaviai reikalauja darbo patirties, o ji jos neturinti. Tad kol kas Natalija džiugina parduotuvės lankytojus savo šypsena, o šie, pasirodo, sugrįžta, kad atsakytų tuo pačiu...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą