Esame trise. Turime devynmetį sūnų Luką, jis gimė studijų metais. Pirmas vaikas - Lukas, o antras - prekybos centras "Avitela" (juokiasi)... Kol kas tai pats didžiausias ir mums labai brangus darbas.
Vaida: Iš karto matyti, kad mūsų sūnus - architektų vaikas. Prašo: "Duokit darbo biure"... Užaugęs šioj terpėj Lukas jau dabar siūlosi maketuoti, padėti. Mes net nesvajojom, kad tokio amžiaus jis jau tiek mokės. Dar ir kitus gali pamokyti. Bet taip yra todėl, kad nieko kito nemato. Antras "darbas" po mokyklos - ateiti į biurą pas mus.
Ramūnas: Kadangi esame užimti, būna ir taip, kad vaikas pasirūpina mūsų maistu. Žino, kad būsiu alkanas, nėra namuose ką valgyti, tai ko nors nuperka.
Nustebau, kai pasakėte, kad sūnui 9 metai, atrodote tokie jauni.
Vaida: Mums daug kas taip sako. O mudu su Ramūnu paaiškinam, kad kitą kartą išvaizda gali būti klaidinanti... Nesam jau tokie jauni, kaip atrodom. Pasiekėme tokį amžių, kai jau susiformavome kaip specialistai, turime patirties.
Ramūnas: O kad jaunesni atrodom, tai labai gerai.
Vaida: Stengiamės neapsileisti. Visada daug dėmesio skirdavom sportui, gal dėl to su tokiu užsidegimu dirbam. Turime to sportinio azarto: jei užsibrėžiame tikslą, būtinai turime jį pasiekti.
Sunkus architektų darbas?
Vaida: Taip, nelengvas. Gerai, kad padedame vienas kitam: nebijome pakritikuoti, bet darome tai be pavydo, esame atviri. O kitas, žiūrėk, taip pakritikuos, kad bus dar blogiau. Papildome vienas kitą - tai pagrindinis mūsų pranašumas. To, ką turi Ramūnas, neturiu aš, ir atvirkščiai. Kai baigėme studijas, dėstytojai, stebėję mūsų bendradarbiavimo procesą, taip ir sakė, kad turime dirbti kartu.
Bet dažnai sakoma, kad bendras darbas pakenkia asmeniniams santykiams.
Vaida: Netiesa. Mums kaip tik blogai atskirai. Pabandėme, eksperimentavom. Bet nieko neišėjo. Juk mūsų bendri interesai, be to, viską, ką šiandien turime, sukūrėme kartu. Dirbdami atskirai šito nebūtume įstengę padaryti.
Tačiau kartais pasiginčijate?
Ramūnas: Aišku. Buvo daug ginčų. Dėl idėjų ginčijamės. Tai sveiki ginčai, nes jie profesiniai.
Vaida: Bet šiaip nesipykstame. Na, nebent dėl vaiko auklėjimo, bet su šia problema susiduria turbūt visi. Didelė dalis kartu dirbančių šeimų išsiskiria todėl, kad suasmenina darbo ginčus. Mes šito nedarome. Pasiginčijam, bet po to apsikabinam ir vėl viskas gerai.
Jūs laikomi vienais žymiausių Klaipėdos architektų. Ar taip ir jaučiatės?
Vaida: Galbūt iš šalies į mūsų darbą žiūrintys žmonės taip ir sako. Bet jei pas mus ateitų ir pasakytų: "Esate geriausi"...
Ramūnas: Turbūt tik nusijuoktume.
Vaida: Nesureikšminame savęs. Kai kurie architektai, ką nors nuveikę, tuoj puola visiems apie tai pasakot, girtis. Mes to nemėgstame.
Ramūnas: Dirbame ne dėl to, kad mus vadintų geriausiais. Tiesiog dirbame, ir tiek, nuo pat pradžių siekdami viską padaryti gerai.
Pastebėjau, kad į moteris architektes dažnai žiūrima su šiokiu tokiu nepasitikėjimu. Vyrai aiškina nesuprantantys, ką moteris gali išmanyti apie tokį dalyką kaip statybos...
Vaida: Taip, su tokia nuostata aš ne kartą susidūriau. Tai yra neteisingas visuomenės stereotipas. Moteris architektė turi dirbti daug daugiau, kad pasiektų to paties, kaip vyras. Nesvarbu, kad yra už jį gabesnė. Aš savo darbu visą laiką stengiuosi įrodyti, kad moterys tikrai nėra prastesnės.
Lietuvoje gana retai statomi nauji pastatai. Ar netrūksta užsakymų?Ramūnas: Ne. Darbo užtenka. Ruošiamės statyti dar vieną didelį prekybos centrą.Vaida: Žinoma, visada norisi statyti didelius statinius. Tačiau ne visada išeina. Nesame pasipūtę: kokio darbo yra, tokį ir dirbame. Galime suprojektuoti tiek prekybos centrą, tiek palėpę. Juk reikia duoną užsidirbti. Kiti sako: "Dabar tai jau išpuiksit, tokį prekybos centrą suprojektavę". Nėra čia ko išpuikti.
Ramūnas: Mes tarsi bankas: jis teikia paslaugas ir už 80 centų, ir už milijoną.
Daug kam turbūt svarbu pasižvalgyti po jūsų piniginę... Ar esate turtingi žmonės?
Ne. Tikrai nesimaudome piniguose. Už tokį pat darbą užsienio architektai uždirba daugiau nei mes - Lietuvoje kitokios kainos. Bet mes tai puikiai suprantame. Taip yra ir nieko čia nepadarysi. Ką gali žinoti, gal situacija pasikeis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.
Sutinkame įvairiausių užsakovų. Visi nori vieno: kad padarytum darbą gerai, bet pigiai. Aišku, žodį "pigu" visi supranta skirtingai. Susiduriame ir su tokiais, kurie, panašu, nori, kad mes ne tik gerai atliktume darbą, bet dar jiems primokėtume.
Tačiau turbūt gyvenate pačių kurtame nuosavame name?
Vaida: Ne... Neturime namo, gyvename bute. Taip sakant, batsiuvys be batų... Bet jau susimąstom apie tai, kad namo reikia.
Koks yra jūsų laisvalaikis?
Mėgstame čiuožinėti pačiūžomis. Nuvažiuojame pačiuožinėti ir į Vilnių, į "Akropolio" ledo maniežą. Kai orai atšyla, renkamės dviračius. Visi trys sėdam ant dviračių ir kur nors važiuojame. Labai mėgstame keliones.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą