Ponia Rūta Čikagoje gyveno trumpai ir, anot jos, neįdomiai. Teta skrupulingai ją saugojo nuo įvairiausių "pavojų". Nors Rūta jau 33 metus yra išdirbusi pedagoge - mokė vaikus anglų kalbos, teta vis tiek nerimavo: "Ar nebijai dirbti mokykloje?" Arba - "Koks tavo cholesterolis?". Teta ir viešnią iš Lietuvos pristatydavo kaip eksponatą: "Įsivaizduokite - ji nežino savo cholesterolio..."
"Žiūrėjau į Čikagą pro langą", - sako Rūta. O ištrūkti į gyvenimą jai padėjo moterys, užsiimančios labdaringa veikla. Jos pasiūlė Rūtai važiuoti į Floridą. Ten vienoje garbaus amžiaus šeimoje reikėjo pagalbininkės. Rūta tetai pasakė, kad važiuoja pasidairyti po Floridą, o Amerikoje yra garbės reikalas pabūti Floridoje, kurortų nusėtoje pakrantėje. Sausio mėnesį, prisimena, apsiavusi žieminiais batais, išskrido į Floridą, nė nepagalvojusi, kad pateks į žydinčias, kvepiančias, šiltas vietas.
Ponia Rūta garbaus amžiaus šeima rūpinosi neilgai. Anot jos, tai buvo puikūs, kultūringi žmonės. Beje, šeimos galva vis prašydavo padainuoti lietuviškų dainų.
Kadangi mokėjo anglų kalbą, greitai rado darbą. Pradžioje vertėjavo pas advokatą. Susipažinusi su Amerikos lietuviu Juozu ir už jo ištekėjusi, p. Rūta jo prašymu atsisakė vertėjos darbo. Tai buvo antroji moters santuoka, pirmojo vyro vyro ji neteko anksti ir viena pati užaugino sūnų ir dukrą.
Tačiau p. Rūta nenorėjo apsiriboti tik šeima. Ji susirado darbą privačioje stomatologijos klinikoje. Internacionaliniame kolektyve Rūta sėkmingai dirbo net aštuonerius metus. Ir jei ne kraupi autoavarija, po kurios tapo nedarbinga, ji šioje klinikoje dirbtų iki šiol.
 |
| Ponia Rūta su bendradarbe |
Žiema Floridoje - pasakų metas
Floridoje žiema yra pasakų metas. Vasaris, kovas - citrusinių vaisių laikas. Apelsinų žiedai yra mažyčiai, bet kvepia nuostabiai. Žiemą padaugėja paukščių, jie atskrenda iš šiaurinių kraštų. Labai įspūdingi čia yra ryškiaspalvių papūgų turgūs.
Vasarą Floridoje karšta ir drėgna. Kasdien lyja, būna potvynių. Meksikos įlankoje gali "ganyti" delfinus. Florida dar vadinama žaibų ir perkūnijų sostine.
Kaimynystėje nėra lietuvių, tačiau šalia p. Rūtos gyvena puiki austro ir vengrės šeima. Ji vežė Rūtą ir į iškilmes suteikiant Amerikos pilietybę.
Baleto orkestras - pagal fonogramą
Ponia Rūta sako, jog amerikonų bažnyčios - labai jaukios, jose nejauti nuolankumo. Čia giedamos labai gražios giesmės. Ponia Rūta gieda bažnyčios ansamblyje ir chore.
"Apskritai kultūrinis gyvenimas ten skurdokas, - sako pašnekovė. - Nesmagu žiūrėti baletą be orkestro, be dekoracijų, sėdint paprastose kėdėse... Pavyzdžiui, balete "Žizel" dekoracijas atstojo šviesos efektai, o vietoje orkestro buvo leidžiami įrašai. Trūksta prašmatnumo, prie kurio esame pratę Nacionaliniame operos ir baleto teatre Lietuvoje. Aišku, visa tai yra Niujorke ar Vašingtone, bet per brangu. Tad grįžusi į Lietuvą atsigriebiu pasinerdama į kultūrinį gyvenimą."
Poniai Rūtai buvo sunku priprasti ir prie to, kad amerikiečiai daug kalba apie maistą. Tai bene pagrindinė šeimų pokalbių tema.
Baseinas daugiabučio kieme
Ponia Rūta gyvena daaugiabučiame name, nuosavame bute. Kieme - didžiulis baseinas. Moteris sako, jog Floridoje buitis lengva, maistui išleidžianti mažiau pinigų nei Lietuvoje. Tačiau butai pajūryje - labai brangūs (pavyzdžiui, butuko su vienu miegamuoju nuoma kainuoja 600-800 dolerių per mėnesį), brangios ir draudimo paslaugos, nes čia nuolat siaučia vėtros.
Ponios Rūtos vaikai gyvena Lietuvoje. Dukra nenori važiuoti gyventi svetur, gal sūnus susigundys. Moteris liko našlė antrąkart. Ji išpildė vyro valią ir palaikus parvežė į Lietuvą. Dabar gauna dalį vyro pensijos, po autoavarijos iš to ir gyvena.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą