4 priežastys, kodėl vaikas meluoja

4 priežastys, kodėl vaikas meluoja

Pagavę vaiką meluojant, suaugusieji paprastai sunerimsta dėl jo moralinių problemų, nors dažniausiai tai liudija jo psichologinį diskomfortą šeimoje ar visuomenėje. Todėl susidūrus su vaikų melu, pirmiausiai reiktų galvoti ne kaip reaguoti, o kas skatina vaiką sakyti netiesą. Melagiais negimstama, jais tampama.

1. Mato pavyzdį

"Nekalto" išsisukinėjimo, faktų pagražinimo suaugę žmonės dažnai nelaiko melu, tačiau vaikai neskiria melo rūšių. Jeigu jūs kažkam pučiate miglą, jie tai girdi ir dedasi į galvą. Todėl jei nenorite rodyti pavyzdžio, kaip reikia meluoti, būkite sąžiningi su kitais žmonėmis net smulkmenose. Nedalinkite jiems (ir vaikui taip pat) tuščių pažadų, neiškraipykite faktų, laikykitės žodžio, o jo netesėję - atsiprašykite.

2. Bijo pasekmių

Griežtai auklėjamas vaikas, kuris baudžiamas už mažiausią prasižengimą, ilgainiui išmoksta įvairiais būdais išvengti bausmės. Vienas iš būdų - melas. Ką daryti? Nebauskite vaiko, kai esate įsikarščiavę. Nežeminkite vaiko bausdami jį kitiems matant. Nebauskite, jei prasižengęs jis išdrįsta pasakyti tiesą ("Tai aš sudaužiau puodelį"). Kai vaikas pajus, kad prisipažinti - nepavojinga, būtinybė meluoti išnyks savaime.

3. Siekia pritarimo

Jeigu vaikas iš tėvų sulaukia daugiausiai neigiamo dėmesio (barimo, priekaištų ir t. t.) ir retai - pagyrimų, jis ima jaustis nevykęs ir atstumtas. Kad gautų taip trokštamo švelnumo ir meilės, griebiasi melo - dažniausiai apie tai, koks yra reikšmingas, kokius žygdarbius yra padaręs. Tas vaikas, kuris mylimas visada ir bet koks (suirzęs, supykęs, nuliūdęs, padykęs), nemato reikalo sureikšminti kiekvieno savo teigiamo veiksmo.

Nelaikykite melu vaiko fantazijų ir jų nekritikuokite - tai kūrybiškumo pradas, tačiau mokykite atskirti fantazijas nuo realybės. Fantazija - tai įsivaizduojami įvykiai, melas - tai realių įvykių iškraipymas.

4. Gina savo interesus

Kiekvienas žmogus, netgi ir mažas vaikas, turi savo paslapčių. Šį poreikį reikia gerbti, deja, daugelis tėvų įsitikinę, kad vaikai nuo tėvų negali nieko slėpti, jie nori žinoti absoliučiai viską: ką atžala daro, jaučia, galvoja. Ši lazda turi du galus: uždraudus privatumą, skatinamas nenuoširdumas ir melas, o tai nepadeda apsaugoti vaiko nuo pavojų. Geriausias vaistas šiuo atveju - taktas ir kantrybė. Užsitarnaukite pasitikėjimą, ir jūs žinosite visą informaciją iš sūnaus ar dukters lūpų. Kontroliuodami, sekdami ir šnipinėdami to nepasieksite.

Parengė Vaiva VAIDILAITĖ

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder