Erškėčių paukštis.

Per tris mėnesius kretingiškiai apsiprato su po miestelį kryžių nešiojančiu ilgaplaukiu, asketiškos išvaizdos vyru apdriskusiu drobės apdaru. Glėbyje nešasi simbolinį Betliejaus kūdikėlį. Erškėčių vainiko, vis smunkančio nuo kaktos, spygliai jau spėjo nulūžinėti, tačiau jis tebelaimina praeivius ir skelbia visiems Gerąją naujieną. Išmaldos prašymas jam - Dievo malonė.
"Pažvelkite į dangaus paukščius: jie nei sėja, nei pjauna, nei į kluoną krauna, tačiau dangiškasis Tėvas juos išmaitina. Pažiūrėkite, kaip lauko lelijos auga: jos nei dirba, nei verpia, tačiau nė Saliamonas visu savo puošnumu neprilygo bet kuriai iš jų", - ši Evangelijos pagal Matą citata bene tiksliausiai apibūdina žmogų, vadinantį save ne tuo vardu, kuriuo motina šaukia.
"Mano naujas krikščioniuko ir piligrimiuko vardelis yra Jėzuliukas, - sako jis. - Kiekvienas grynas krikščionis gali susitapatinti su Viešpatėliu, nes JIS yra Bažnyčios galva, o visi geros valios žmonės esame mistinio Kristaus kūno nareliai: vienas - žaizdelė, kitas - pirštas, plaukeliai ar stuburas. Kiekvienam savas pašaukimas. Elegetauti - ne nuodėmė, o dorybė; šventas Pranciškus Asyžietis broliukus, kurie nenorėjo elgetauti, vadino traniukais, o kitus - bitelėmis darbininkėmis, kurios skraido nuo žiedo prie žiedo, rinkdamos medų."
Jėzusėlis sako jau dvejus metus nevalgąs už pinigus: Kristus pasotinąs jį per gerus žmones. Valgo duoną ir žuvį, kaip tas varnas kapoja ir mėsą. Pasak žmogaus, Jėzų ir dvylika jo apaštalų šelpė atsivertusios turtingos moterys. Kartais Jėzuliukas pasninkauja, nakvoja po atviru dangumi. Motinėlė paprašė jo išnaikinti varpučius sodyboj, jis tai ir padarė.
"O jetus tu mano! Esu pats didžiausias nusidėjėlis pasauly; man daug duota pažint ir suprast, bet aš per savo nuodėmes aibės dalykų nepadarau. Reikia daug ko atsižadėt - puikybės, ambicijų, egoizmo, tinginystės, ir pasiimt savo kryželį. Kaip ir kitų šventųjų, mano atsivertimas įvyko, veikiant Dievo malonei. Ne aš Jį pasirinkau, bet JIS mane išsirinko, ir mano paskirtis duoti vaisių. Dangaus karalystė panaši į garstyčių grūdą, mažiausią iš visų sėklų žemėje, bet užaugęs būna didesnis už daržoves ir virsta medžiu, kad net dangaus paukščiai atskrenda ir susisuka lizdus jo šakose"
Elgetaujantis Jėzulis sakė, kad Dievas jau kūdikystėje veikė ji neregimai, slėpiningai, 12 metų jis priėmė komuniją. Sovietmečiu netikėjęs, grojęs sunkųjį roką, bet kai Dievulis išlaisvinęs tautą ir tikintiesiems atidavęs Katedrą, sutikęs bičiulį, kurio kalbos ir regėjimai jį patraukę. Tada nuvykęs į stebuklingą vietą, Orvido sodybą, kur rinkosi narkomanai, kiti nupuolusieji, ir pajutęs poreikį keisti savo gyvenimą kaip tas sūnus palaidūnas.
Ieškojo pašaukimo Kretingos pranciškonų vienuolyne, bet Mergelė Marija neleido jam ten pasilikt, nei, atsiradus galimybei, išvažiuot į Ameriką. Užtat, kaip supratau, su piligrimo misija viešėjo Vokietijoje, iš kurios buvo deportuotas, o policininkai atėmė vertingą bambukinį kryžių.
"Tikras pamaldumėlis yra našlėse ir našlaičiuose, ir jų vargeliuose. Noriu eit per kaimus ir juos aplankyti, sušelpti iš to, ką man žmonės taip dosniai aukoja. Taip, aš kalbuosi su prostitutėmis ir girtuokliais, tai labai geri žmonės, mano draugeliai; juos palaiminu. Dabar kuriame su vaikais viso pasaulio tautų krikščionių sąjungėlę, pastatysime Kretingoje Kryžių kalnelį, ir yra įkvėpimas parašyt vaikams žemaitišką psalmyną su mažybiniais, malonybiniais žodeliais. Ne, vaikų aš neturiu. Apaštalas Paulius pasakė: kas veda, nenusideda, bet kas ne - dar geriau. Vienus eunuchais padaro žmonės, antri tokie iš prigimties, o aš save tokį padariau pasišvęsdamas Dievui.
Bet aš per ilgai gyvenu mieste: esu išsekęs, išsidraskęs. Noriu išeit į Tylą, pagyvent pagal regulą Dimitravos kaimo eršketyne. Dievas apsaugo mus nuo pasaulio, bet iš jo neištraukia, čia pasiliekam. Mes pasirenkam - kurti Dievo karalystę jau čia, žemėje, arba daryti pragarą: griauti, tiesiog jį įsileisti. Kadangi turim žmonišką vaizduotę, sakome, kad velnias yra su šakėm (norėdami pažymėt, kad jis nėra geras, o baisus). Aišku, iš tiesų šėtonas, blogis - daug baisesnis. Regiu naują dangužėlį ir žemelę, o koks tas rojus bus, sunku pasakyti, čia Kristaus reikalas, ką mums duoti. Rojus - tai gyvenimas Dievuje", - sako laiminantis, gyvas Kretingos Jėzulis.