Kiekvienam teko girdėti žodžių, kurie nevartotini aukštuomenėje ir spaudoje. Pasiųstas tam tikra kryptimi arba išgirdęs ką nors apie santykius su jo motina, pilietis labai įsižeidžia ir puola ginti savo garbę ir orumą. Ar tai, jog jis įsižeidė, - vien susitarimas? Gal keiksmažodžiai reiškia ką nors daugiau?
Šiandieninė keiksmų prasmė visiems aiški. Jie skirti neigiamam požiūriui išreikšti. Keiksmažodžiu nieko nepradžiuginsime. Jeigu ką nors pavadinsime žemo intelekto, menkų gebėjimų žmogumi, toks vertinimas jam, aišku, nepatiks. Tokių keiksmažodžių prasmė lengvai suvokiama.
Įdomiau įsigilinti į kurių nors intymesnių kūno dalių ar smagių seksualinių veiksmų paminėjimo prasmę. Ją lengviau suprasti pažvelgus į keiksmažodžius kaip į senovinių užkeikimų liekaną. Pasakę "eik tu į ausį" vargu ar labai ką įžeisime. Bet pasiuntę į kitą kūno angą, į moteriškų lytinių organų sritį, tikrai susilauksime nemalonumų. O kuo gi bloga ši kūno vieta? Norint tai suprasti, tereikia įsivaizduoti, jog iškeiktasis ten ir atsidūrė. Tai reiškia, jog jis dar nėra gimęs. Senovės žmogaus logika paprasta: negimęs - tai tas pat kaip miręs. Todėl šis linkėjimas kadaise buvo mirtį prišaukiantis užkeikimas.
Vyriškas lytinis organas irgi dažnai minimas keiksmuose. Keikiamajam siūloma užimti poziciją, kurioje keikiantysis galės su juo santykiauti ar nuolankiai paglamonėti intymias vieteles. Keikūnas paprastai apie jokius seksualinius santykius nė negalvoja. Jis tik skelbia savo pranašumą. Ir skelbia jį seksualiniais terminais, tarsi vyrišką pranašumą, bent žodžiais pastatydamas iškeiktąjį į moterišką poziciją. Žmogbeždžionių bandose silpnesnis patinas, užpultas stipresnio, neretai demonstruoja patelės, leidžiančios su ja santykiauti, pozą. Tada stipresnysis suvokia, kad jo pranašumas pripažintas, ir nebepuola. Kai kurie civilizuotų žmonių keiksmai bent jau žodžiais atkartoja šią situaciją.
Daugelyje kalbų - rusų, vengrų, rumunų, kinų, suahili - keikiantysis praneša, jog turėjo lytinių santykių su iškeiktojo motina. Pažodinis kiniško šio tipo keiksmažodžio vertimas: "Tu - mano sūnus". Regis, nieko nemalonaus tokiame tvirtinime neįžvelgsime. Tačiau gentyje, kurią valdė vyresnio amžiaus vyrai, vieno iš jų priskyrimas jaunimui, prilyginimas tiems, kurie dar nesubrendo spręsti, be abejo, buvo rimtas įžeidimas.
Lygiai taip pat įžeidžiamai skamba pareiškimas, jog iškeiktasis yra kalės sūnus ar kilęs iš kalės, kalės kraujo (lenkiškas keiksmažodžio variantas). Voverė, triušis, ežys ir daug kitų gyvūnų tokiame kontekste neminimi. Gal kalę mininčius keiksmažodžius tiktų įrašyti į kultūros paveldą, nes jais keiksmų kolekciją praturtino Žečpospolitos bajorai. Tuo laiku vertingos veislės medžioklinį šuniuką dvarininkas kartais paliepdavo krūtimi išmaitinti baudžiauninkei. Todėl apšaukiantis ką nors "kalės vaiku" iš tikro pareiškia, jog pats yra kilmingas šlėkta, o iškeiktasis - žemo sluoksnio, valstietis. Suprantama, po tokio įžeidimo lieka griebtis kardų ir kautis dvikovoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą