Mažiau kalbėkite
Vaikų psichologai teigia: pats paprasčiausias būdas priversti paauglį jus išgirsti - tai kalbėti mažiau. Kad ir kaip atrodytų keista, tačiau kuo mažiau tėvai kalba, tuo geriau jie yra girdimi ir suprantami.
Išlaukite
Garsi amerikiečių pedagogė Merė Bad Rou atskleidė, kad vaikui reikia šiek tiek laiko apgalvoti tai, ką išgirdo, taigi jeigu dėl ko nors į jį kreipėtės, reakcijos palaukite bent trejetą sekundžių.
Klausykitės
Rodykite vaikams pavyzdį to, ko patys iš jų reikalaujate - išgirskite, kas jums sakoma: nepertraukinėkite kalbančių šeimos narių, draugų, giminaičių ir, žinoma, paties vaiko.
Pritildykite balsą
Poveikis bus didesnis, jei, užuot pakėlę balsą, jį pritildysite. Toks "manevras" kaipsyk priverčia pokalbininką suklusti.
Žiūrėkite į akis
Prieš formuluodami prašymą arba klausimą, paprašykite dukrą ar sūnų žiūrėti jums į akis (tai puikiai veikia ir kalbant su sutuoktiniu). Ši gudrybė taip pat verčia pokalbininką išgirsti, kas sakoma.
Perspėkite
Kartais paaugliams, ir ne tik, tikrai sunku "persijungti", kai jie yra įsitraukę į mėgstamą veiklą. Pasinaudokite tokia gudrybe: "Po dviejų minučių man reikės tavo pagalbos" arba "Po minutėlės norėčiau su tavimi pasikalbėti, būk geras, prieik." (Atidėti daugiau kaip 5 minutėms neverta - pamirš.)
Būkite dalykiški
Pasistenkite kalbėti trumpai ir tiksliai. Tokio amžiaus vaikai tampa imlesni, jeigu žino, jog jiems neteks išklausyti ilgos paskaitos. Prašymas turėtų būti konkretus, pvz.: "Susitvarkyk spintą prieš eidama pas draugę."
Kalbėkite kaip su suaugusiu
Į paauglystę įžengę vaikai nori jaustis suaugę ir dažnai nesugeba to savo "suaugimo" išreikšti, todėl griebiasi paprasčiausio būdo - šiurkščių frazių, nepagarbaus santykio demonstravimo ir visko, ko "būdami maži" negalėjo sau leisti.
Mokyti bendravimo kultūros atsakant tokiomis pat manieromis (šiurkštumu, įžeidinėjimais) neprotinga ir neefektyvu. Leiskite vaikui pajusti savo reikšmingumą, bendraukite kaip su lygiu - tuomet jam neliks būtinybės šiurkštumu įrodinėti, kad jis yra "jau didelis".
Nubrėžkite ribą
Jeigu jūs kalbate mandagiai, o vaikas jums atsikirtinėja, tuojau pat užkirskite tam kelią. Svarbu, kad jūsų pastaba kritikuotų jo elgesį, bet ne charakterį: "Tu kalbi šiurkščiai, demonstruodamas nepagarbą. Mūsų šeimoje tai nepriimtina" arba "Tu negali sakyti man "atstok", kai aš su tavimi kalbuosi. Padaryk, ko prašau, kad man nereikėtų kartoti."
Nepasiduokite provokacijai
Neįkalbinėkite, neįtikinėkite, nemaldaukite ir nemoralizuokite. Ši taktika absoliučiai neveiksminga. Psichologiniai tyrimai rodo, kad paaugliai liaujasi elgęsi šiurkščiai, kai įsitikina, jog tai neefektyvu. Į šiurkštumą neatsakykite nieko. Paprasčiausiai atsisakykite tęsti pokalbį, išeikite į kitą kambarį, ir darykite taip visada.
Įvertinkite pastangas
Tyrimų duomenimis, tėvai dažniausiai elgiasi priešingai, nei reikėtų, kai akcentuoja blogą elgesį, o ne gerą. Įvertinkite pastangas būti mandagiam.
Užkirskite kelią melui
Paauglystėje atsiranda daugiau paslapčių, o kartu - ir priežasčių meluoti. Be to, daugelis paauglių griebiasi melo bendraudami su bendraamžiais - kad pagražintų savo savybes ir sugebėjimus. Blogai, jeigu tai tampa įpročiu, ir posakis "praeis savaime" čia netinka. Reikia delikačiai, bet ryžtingai atpratinti vaiką elgtis nesąžiningai.
Pirmiausiai pagalvokite, kokį pavyzdį rodote jūs. Ar prašote, kad vaikas meluotų telefonu, kad jūsų nėra namie? Ar grąžinate pardavėjai pinigus, jeigu ji atidavė per daug grąžos? Džiūgaujate, kai pavyksta ką nors kaip nors..? Kiekvieną kartą, kai taip elgiatės, jūs savo vaikui leidžiate elgtis taip pat. Todėl pradėkite nuo savęs.
Išsiaiškinkite, kas skatina vaiką meluoti. Dažniausiai tai būna bausmės baimė arba vengimas nuvilti tėvus. Klausimas "kodėl tu man meluoji?" yra beprasmiškas, nes vaikas pats nežino tikrosios priežasties. Paanalizuokite, kada prasidėjo melavimas, kokia tema dažniausiai meluojama ir kam meluojama - visiems ar tik jums?
Nereaguokite pernelyg audringai į kiekvieną nusižengimą - antraip vaikui bus lengviau jums pameluoti, nei papasakoti teisybę.
Įveskite baudą už nesąžiningumą. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą apgavikas turi parašyti paaiškinimą apgautajam (mamai, tėčiui, sesei ir t.t.). Galbūt raštu jam bus lengviau išdėstyti teisybę, o jums - ją suprasti?
Mokykite paisyti kitų nuomonės
Dažnam paaugliui pasireiškia valdingumo bruožas, kai jis tarsi pasiskiria vadu ir nustatinėja taisykles, nepaisydamas kitų, taip pat ir bendraamžių, nuomonės. Ir nors ateityje šie diktatoriški užmojai gali peraugti į lyderio savybes, palikti visko kaip yra neverta. Suprantama, jūs negalite pakeisti vaiko temperamento, tačiau galite išmokyti gerbti kitus.
Svarbiausia, kad vaikas suvoktų, jog despotiškumas yra atstumiantis, todėl jam pačiam nenaudingas. Pagalvokite, kaip galėtumėte tai paaiškinti, kad pats vaikas jaustųsi suinteresuotas susivaldyti.
Pasiūlykite vaikui mintimis įlįsti į to žmogaus, kuriam jis nuolat komanduoja, kailį. Paklauskite, ką, būdamas jo vietoje, jis mąsto, ir ką jaučia tam, kuris jį kritikuoja, muštruoja ir nepaiso jo nuomonės.
Rašyti komentarą