Kodėl yra svarbu laiku paklausti

Iš tikrųjų mes palaikome nepastebimą pokalbį su savimi, nematydami šalia gyvo žmogaus, nepastebėdami jo tikrų jausmų ir pakeisdami jo vertybes savomis. Nenuostabu, kad taip mes rizikuojame kažkuriuo metu prarasti artimą žmogų dėl vienos paprastos priežasties – nesugebėjimo laiku paklausti, kas yra ne taip.

Kodėl taip sunku paprasčiausiai paklausti?

I priežastis. Vargšai dėl visko kalti mūsų tėvai, tačiau šiuo klausimu be jų neišsiversime.

Vienas iš scenarijaus variantų – vaikiški kompleksai ir nuoskaudos. Mūsų klausimų nuvertinimas kaip kvailų ir nereikšmingų, piktos replikos „užsičiaupk“, akių vartymas vietoj atsakymo į prašymą paaiškinti elementarius dalykus.

Dėl to suaugę dėdės ir tetos vengia paklausti, kad neapsijuoktų ar kad partneris nepamanytų apie juos ko nors netinkamo, kad nepasirodytų kvaili, įkyrūs, netaktiški tipai, kurie tik be reikalo suka kitiems galvas.

Kiek moterų bijo ištarti papildomą žodį, kad neišgirstų: „Nebambėk. Nekelk isterijos. Nekalbėk niekų, kvailysčių. Atsiknisk!“ Tikrai protingas žmogus taip nepasakys. Jis supras, kad nuo sugebėjimo klausyti ir girdėti priklauso santykių sėkmė. Jeigu jūsų mintys ir jausmai yra neįdomūs partneriui, tai kam jums toks partneris?

Pokalbis © 123rf.com

II priežastis. Nesugebėjimas suformuluoti savo minčių.

Kitaip tariant, mums sunku paklausti tiesiai, nes mes nežinome, ko konkrečiai norime paklausti. Mes jaučiame, kad kažkas ne taip, bet nesugebame suprasti problemos. Labai svarbu išmokti identifikuoti savo jausmus. Paklauskite savęs, kas būtent jus neramina, kur skauda ir kur glūdi viso to priežastis. Deja, mes dažnai nesuprantame patys savęs ir nemokame atskleisti savo jausmų partneriui.

Todėl mums būna paprasčiau išgalvoti sau problemą, nesuvokiant, kad kovojame su vėjo malūnais tuo metu, kai tikrasis priešininkas jau nuginklavo mus iš užnugario.

III priežastis. Mes atspindime, tiksliau perkeliame savo jausmus kitam.

Užuot papasakoję apie savo asmenines baimes ir iškėlę opius santykių klausimus, mes priskiriame tuos jausmus savo partneriui. Mums baisu tapti neigiamų emocijų šaltiniu, mes bijome potencialios partnerio reakcijos ir galimo išsiskyrimo.

Vietoj to mes nesąmoningai išsirenkame taktiką, kur „geriausia gynyba yra puolimas“. Kad ir kiek mes slopintume savo emocijas, jos vis tiek prasiverš – tiesa, iškreiptu būdu. Išeina, kad kaltiname partnerį dėl to, ką jaučiame patys. O jam tai gali būti nemalonus siurprizas. Juk gana sunku teisintis dėl to, ko nedarei ir apie ką net nebuvai pagalvojęs.

IV priežastis. Nemokame laiku išreikšti savo emocijų.

Mes per ilgai laikome jas savyje. Užuot išsakę savo abejones ir nerimą pirminėje stadijoje, mes nešiojame problemą tol, kol ji jau nebetelpa mūsų galvoje. Ir tada mes netikėtai „išpilame“ ją ant nieko neįtariančio partnerio.

Iš šalies tai atrodo žiauriai. Gyveno žmogus sau ramiai, niekuo nesiskųsdamas, ir staiga nei iš šio, nei iš to lygioje vietoje kyla skandalas. Tik jūs žinote, kad priežastis buvo ir yra, tik jūs viską tempiate jau seniai, kentėjote iki paskutinės akimirkos. Bet jūsų partneris, deja, nemoka skaityti jūsų minčių.

Todėl atsakomybė už jūsų jausmus ir jų išraišką tenka tik jums. Kad sulauktumėte adekvačios reakcijos į jus kankinantį klausimą, nereikia kaupti negatyvo. Kuo greičiau jūs atskleisite savo emocijas, tuo daugiau bus šansų išspręsti klausimą ankstyvoje stadijoje, laiku užgniaužiant begimstančią potencialią problemą.

Keistas jausmas © Pixabay.com

V priežastis. Pasitikėjimo trūkumas santykiuose.

Mes negalime pasikliauti savo partneriu. Suprantame, kad mūsų santykiuose ne viskas gerai, bet kaip stručiai slepiame galvą į smėlį, kad nepaliestume žaizdos. Šiuo atveju paklausti būtų tas pats kaip iššauti sau į koją.

Iš tikrųjų mes puikiai žinome atsakymą ir nenorime jo girdėti. Mes stengiamės atitolinti tai, kas neišvengiama, tikėdamiesi, kad viskas savaime susireguliuos. Deja, nesusireguliuos. Kaip sakoma, stogas pats savęs nepataisys. Be priežiūros palikta ugnis santykiuose pati gali užgesti.

Kad ji liepsnotų ryškiai ir tolygiai, reikia ją pakurstyti. Tai reiškia, kad bet kurį įtrūkimą santykiuose reikia pastebėti, parodyti partneriui ir kartu užtaisyti, kitaip skilimas gilės ir išardys visą sąjungą, rašo Viktorija Keitlin portale „B17“.

Kaip taisomi santykiai? Labai parastai – sąžininga analize, atvirais pokalbiais ir abipusiu noru išsaugoti santykius.

Jeigu vieno iš šių punktų nėra, vargu, ar jums pavyks ką nors išspręsti konstruktyviai. Žinoma, galima ir toliau bendrauti ne su partneriu, o su jo iliuzija, kurią vaidiname patys. Ar reikalingas jums tokiu atveju kitas žmogus santykiuose, jeigu jums užtenka savęs?