Labdaringų akcijų bumas: gerumas užkrečia

Dvasininkai ragina aklai nepasitikėti labdaringų akcijų šūkiais ir atsirinkti patikimas iniciatyvas. Taip pat ragina tiesiog labiau kreipti dėmesį į sunkiai besiverčiančius žmones ir apsižvalgyti aplinkui - galbūt kaimynams neužtenka pinigų nupirkti vaikams batų, galbūt greta gyvena vienišas senjoras, kuris neturi su kuo pasikalbėti.

Dėmesys senjorams

Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, ypač populiarėja labdaringi bėgimai. Praėjusį savaitgalį Klaipėdos senamiesčio gatvėmis du šimtai klaipėdiečių dalyvavo bėgime ir taip aukojo labdarai "Padovanok senjorams Kalėdas". Nors tai, lyginant su sostinėje rengiamų labdaringų bėgimų dalyvių skaičiumi, nedaug, svarbu, kad susidomėjimas pastaruoju bėgimu vis auga.

Šią labdaringą sportinę atrakciją organizavo Lietuvos verslo kolegija kartu su Maltos ordinu. Kolegijos Rinkodaros ir plėtros skyriaus vadovas Modestas Vaikšnoras pasakojo, kad ši kilni mintis gimė vienai studentei prieš penkerius metus, o šiemet bent šiek tiek padėta vienišiems uostamiesčio senjorams.

Iš viso šiemet buvo paaukota daugiau nei įprasta - apie 400 eurų. Visi pinigai buvo perduoti maltiečiams, kurie turėjo pasirūpinti, kad visos lėšos pasiektų senjorus. Nei vienas centas esą nebuvo skirtas organizuoti renginį.

Akcija - užduotis studentams

Prieš šventes Socialinių mokslų kolegija renginiu "Keturkojų Kalėdos" kasmet siekia surinkti lėšų uostamiesčio gyvūnų prieglaudoms.

Akcijos iniciatorė, kolegijos dėstytoja Rosita Vaičiulė, dėstanti apie komunikacinius projektus, sumąstė, jog studentams reikia praktinės veiklos, ir pasiūlė organizuoti realų renginį. Taigi kiekvienais metais renginį organizuoja vis kiti žmonės - trečiojo kurso studentai.

"Renginys organizuojamas iš nulinio biudžeto, studentams tenka patiems susirasti rėmėjų, o aš esu tik koordinatorė. Renginio pabaigoje kiekviena prieglauda susiskaičiuoja pinigus - kiek dalyviai sumetė į jų stiklainius, ir paskelbiame bendrą sumą", - pasakojo R. Vaičiulė.

Šiemet buvo surinkta apie 890 eurų, ir suma kiekvienais metais maždaug po šimtą eurų auga. Aukos greičiausiai išaugo ir dėl to, kad litus pakeitė eurai.

Kodėl atsiranda vis daugiau labdaringų akcijų? "Manau, dėl to, kad mes augame ir problemas sprendžiame bendruomenėje. Mes suprantame, kad vieni negalime padaryti to, ką galėtume padaryti susibūrę bendruomenėje", - teigė „Keturkojų kalėdų“ iniciatorė.

Nori naujų namų

Ypač aktyviai labdaringas akcijas organizuoja gyvūnų prieglauda "Linksmosios pėdutės". Anot prieglaudos steigėjos Simonos Šakinytės, yra du pagrindiniai siekiai, kuriems žūtbūt reikia surinkti pinigų. Pirmiausia - prieglaudos remontas, kuriam aukok.lt svetainėje jau paaukota per 4 tūkst. eurų, antra, siekiama surinkti pinigų naujam sklypui ir prieglaudai įsigyti. "Šiuo metu mes nuomojame patalpas, taigi tenka mokėti nuomą. Bijome dar ir to, kad mus vieną dieną išprašys - kurgi mes eisime? Norime turėti savo ir dvigubai didesnę prieglaudą", - kalbėjo S. Šakinytė.

Pastarajam tikslui žmonės už auką buvo raginami dalyvauti šventinėje fotosesijoje su prieglaudos gyvūnais, taip pat skatinami už 10 eurų įsigyti specialų rinkinį, kurį sudaro pasaka mažiesiems, apyrankės tėveliams ir pakabukas augintiniui, bei pirkti dviejose vietose parduodamas eglutes - nuo kiekvieno medelio 1 euras keliaus VšĮ "Linksmosioms pėdutėms". Naujai prieglaudai įsigyti surinkta vos 2 tūkst. eurų ir kol kas tai - toli iki svajonės išsipildymo.

GRĄŽA. VšĮ "Linksmosios pėdutės" stengiasi ne tik prašyti žmonių aukų, bet už jas ir ką nors duoti: pavyzdžiui, gražių nuotraukų ar kokį aksesuarą. Fotopolis.lt nuotr.

"Stengiamės, kad žmonės ne tik mums aukotų, bet už pinigus patys kažką gautų: pavyzdžiui, gražių nuotraukų ar kokį aksesuarą, - teigė pašnekovė. - Jaučiame, kad žmonės mumis pasitiki, nes mes metų pabaigoje pateikiame jiems finansinę ataskaitą. O tų, kurie apie mūsų veiklą mąsto skeptiškai, negirdžiu."

Suknelių - daugiau nei tikėtasi

Šiandien vakare rengiamas labdaros renginys "Padovanok suknelę", kurio metu net 100 uostamiestyje surinktų suknelių bus padovanota sunkiai besiverčiančioms moterims iš Moterų krizių centro. "Kaip aš sakau, moteris - moteriai", - teigė akcijos koordinatorė Klaipėdoje Laura Švickienė.

Padovanota buvo ne tik suknelių, bet ir paltų, striukų, batų, papuošalų, kvepalų, dekoratyvinės kosmetikos ir pan. Viena tauragiškė, dirbanti drabužių prekyboje, taip "užsikrėtė" šia akcija, kad padovanojo net 30 naujų, išlygintų suknelių, o ant jų etikečių dar parašė po sveikinimą.

Prie iniciatyvos taip pat prisijungė daugybė savanorių, rinkusių ir paruošusių nešioti sukneles, taip pat visažistai, muzikantai, padėję surengti šventę.

Paklausta, ar visos dovanotos suknelės tinkamos nešioti, pašnekovė teigė, jog nors dalis suknelių dėvėtos, tačiau dauguma jų - geros kokybės.

Knygų anšlagas

Lietuvos bibliotekos iki sausio 6 d. taip pat ragina aukoti - knygas. Lietuvos bibliotekininkų draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, I. Simonaitytės Informacinių išteklių vystymo skyriaus vedėja Airida Samavičienė teigė, jog septintą kartą vykdoma akcija "Knygų Kalėdos" pritraukia vis daugiau žmonių dėmesio. Šiuo metu I. Simonaitytės bibliotekai jau padovanota per 150 knygų, tačiau klaipėdiečiai gali aukoti visoms miesto bibliotekoms, kurios dalyvauja šioje akcijoje, taigi kiek iš viso paaukota Klaipėdoje, neaišku. Aišku tik tai, kad per šešerius akcijos metus Lietuvoje iš viso suaukota net 225 tūkst. knygų.

"Visos Lietuvos bibliotekos yra sudariusios reikalingiausių knygų sąrašą, tačiau priimame visas dovanojamas. Leidiniai, kurie bibliotekoje kartosis, vėliau bus dovanojami skaitytojams", - teigė A. Samavičienė.

Pašnekovė apgailestavo, kad kai kurie šią akciją suvokia kaip namų išsivalymą, todėl atneša net ir suplėšytas knygas. Tačiau dauguma dovanoja naujas knygas.

Kasmet knygų skaičius auga. Pavyzdžiui, pirmaisiais akcijos metais klaipėdiečiai I. Simonaitytės bibliotekai padovanojo vos keletą knygų.

"Žmonėms - visada"

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos ir šios parapijos Caritas vadovas klebonas Vilius Viktoravičius įsitikinęs, kad aukoti žmogų skatina jo socialumas. Esą jei vienas tuo metu gyvena geriau, o kitas prasčiau, kyla noras pasidalyti. "Sugebėjimas dalytis atskleidžia žmogaus tikrąją dvasią, - sako jis. - Apmaudu, kad dalijamasi daugiausiai prieš Kalėdas. Tai galėtų vykti visus metus."

Paklaustas, kaip atsirinkti, kam skirti savo pinigus ar daiktus, pašnekovas siūlė įsitraukti į vienos ar kitos visuomeninės organizacijos veiklą. Matant, kad paaukoti pinigai nuplaukia ten, kur reikia, pelnomas pasitikėjimas ir kyla noras pačiam aukoti. "Reikia racionaliai mąstyti apie tokias iniciatyvas. Tarkime, pamenu, vienų metų paramos akcijos šūkis buvo "Vaikai vaikų namuose neturi tėvų. Paaukokit jiems". Bet ar aš paaukodamas jiems išspręsiu problemą? Verčiau jiems aukoti savo valandą, o ne eurą", - teigė klebonas.

Paklaustas, ar pats aukojantis beglobiams gyvūnams, senjorams ar vaikams, pašnekovas teigė gyvūnams neaukojantis, o žmogui - visada. "Jei norime aukoti gyvūnams, tai gal ne tik šunims ir katėms, bet ir vilkams, meškoms, delfinams?.. Manau, mes privalome išmokti atsakingai elgtis su gyvūnija ar augalija. Na, o jei apsileidome su gyvūniukais, aš pritariu kai kuriems gyvūnų utilizavimo atvejams, už kuriuos dabartinė visuomenė turbūt užmėtytų akmenimis", - teigė V. Viktoravičius.

Pašnekovas ragina labiau apsižvalgyti aplinkui: galbūt kaimyno vaikams trūksta pinigų batams nusipirkti.

Carito veikloje dalyvaujantis V. Viktoravičius teigė įžvelgiantis šiuolaikinę problemą: "Šiais laikais mes turime daiktų ir rūbų perteklių. Būna, jog žmogui paaukojus drabužių šis vienąsyk panešiojęs juos išmeta, ima kitus, švarius - rūbų nė nesivargina skalbti. Taigi jam tenka aiškinti, mokyti, kad rūbus reikia skalbti, juos tvarkyti."

Caritas esą deda daug pastangų, kad išmokytų žmogų gyventi su mažesnėmis pajamomis, taip pat daug dėmesio skiria žmonėms, norintiems išsivaduoti iš priklausomybių: lošėjams, alkoholikams, narkomanams.

"Matau problemą ir tarp aukojančiųjų. Tarkime, mirė mano 90 metų močiutė ir noriu išsivalyti spintą. Tačiau gailėdamas išmesti visai gerus rūbus, norėčiau padovanoti Caritui. Tokiems žmonėms aš sakau, kad jeigu pats tokių rūbų nenorite nešioti, neveškite ir mums", - teigė pašnekovas.

Ačiū

* Aukoti vaikams prieš šventes tradiciškai kvietė ir Klaipėdos Rotary klubas "Karalienė Luizė". Parama skirta globėjų šeimoms - turiningoms globojamų vaikų vasaros atostogoms. Šiemet surinkta 300 eurų, taigi Rotary klubas dviem vaikams skirs po 150 eurų jų pasirinktoms stovykloms.

* Prieš šventes gerumu pasidalijo ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kurie aukojo pinigus senelių globos namų Caritas gyventojo Stanislovo elektroninio vežimėlio remontui. Stanislovas senelių globos namuose gyvena daugiau nei 12 metų ir iš esmės sako esantis viskuo patenkintas, tačiau kadangi yra neįgalus - neturi abiejų kojų - sugedus vežimėliui iškildavę bėdų išvykti už senelių globos namų teritorijos. Prieš septynerius metus kartu su užsienio labdara jis gavo keturratį elektrinį vežimėlį, kuriuo išvykdavęs ir prie jūros, ir keltu į Smiltynę persikeldavęs, ir kitų senjorų prašymu, į turgų ar parduotuvę skanėstų nuvažiuodavęs.

* Vakar Apeirono teatre buvo rodomas spektaklis "Nekrozė". Visi surinkti pinigai teatralų iniciatyva bus perduoti VšĮ Telšių Vyskupijos Caritas Klaipėdos regiono senelių globos namų gyventojams. Už perduotus pinigus rengiamasi įsigyti šiuo metu senjorams trūkstamų įvairių daiktų.

Kodėl aukojame?

Roma ŠIMULIONIENĖ, psichologė

Apskritai žmonės linkę daryti gera, tad tokios labdaringos akcijos tiesiog juos paskatina to imtis. Savarankiškai aukoti dažnas nelinkęs, kadangi nežino, kam ir kaip paduoti pinigus ar daiktus. Dažnas aukoja dėl to, kad, darydamas gera kitam, pats pasijunti geriau. Tuomet jautiesi naudingas ir vertingas. Labai tikintys žmonės galvoja, kad, padėdami kitiems, galbūt ateityje ir jie arba jų vaikai sulauks pagalbos.

Statistika

Neseniai "Spinter tyrimų" atliktos visuomenės apklausos duomenimis, per pastaruosius metus pusė Lietuvos gyventojų teigia bent kartą aukoję labdarai, o tik dešimtadalis patvirtino aukojantys reguliariai. 68 proc. aukojančiųjų labiau linkę aukoti tik per didžiąsias metų šventes, o beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) teigė neaukojantys apskritai.