Bet kokia partnerystė sukuria problemas, sako psichoterapeutė, tačiau nebūtina jų fatalizuoti. Verta pabandyti jas spręsti kartu, ieškoti kompromisų. Ji išskiria tris dažnas gyvenimiškas situacijas ir išryškina tris pagrindines baimes, su kuriomis susiduria poros: tai baimė būti paliktam, nepatenkinti didelių lūkesčių ir atskleisti savo tikruosius jausmus.
Bijau, kad mane paliks
Baimė būti paliktam dažniausiai kyla žmogui, kuris mano, jog pora nelygiavertė, kad jis yra mažiau vertingas už partnerį.
Iš kur kyla tokios mintys ir nepasitenkinimas savimi?
Tokią baimę gali skatinti praeities patirtis: jeigu vaikas buvo atstumtas tėvų (ar vieno iš tėvų), jeigu tėvai išsiskyrė arba mirė. Tokia žaizda skatina žmogų nuolat tikrinti partnerio patikimumą: jis nesąmoningai kelia konfliktus provokuodamas partnerį jį palikti, tačiau tuo pat metu į jį stipriai įsikibdamas. Toks elgesys sekina kitą žmogų, todėl dažniausiai tokios poros išyra.
Ką daryti?
Psichoterapeutė S. Krivcova teigia, jog taip besielgiančiam žmogui reikia pasitengti suvokti, kad gyvenimas nesuplanuojamas ir jame gali nutikti bet kas, taip pat ir išdavystė. "Vienintelis žmogus, kuris jūsų nepaliks, esate jūs pats", - akcentuoja autorė ir pataria stiprinti šią nuostatą: niekada nepalikti savęs paties. Tai reiškia būti sau ištikimam, visada save palaikyti ir būtent iš tokios besąlygiškos paramos semtis jėgų. Tai mums padės liautis nuolat reikalavus iš kito atsidavimo bei savo vertės patvirtinimo.
Jeigu jūs nesijaučiate esą vertingi, reikšmingi ir unikalūs, tokią žinią transliuojate ir kitiems.
Psichoterapeutė siūlo atlikti situacijos analizę iš trijų etapų.
1) Išsiaiškinti, ko jūs negaunate iš santykių tokio, be ko negalite būti savimi.
Tai, ko negaunate, paprastai materializuojasi priekaištų pavidalu: "Mes niekur neiname", "Jis nedovanoja man gėlių" ir pan.
2) Išsiaiškinti, ką iš tiesų jums reiškia tokios išorinės aplinkybės.
Ar be šito negalite gyventi? Ar šis deficitas išties jums toks reikšmingas? O gal tai tik kaprizas? Galbūt jūs imate pavyzdį iš draugės? Kai ateis suvokimas: "Taip, man santykiuose trūksta svarbių dalykų, dėl kurių aš pasirengusi kovoti" (ir tai ne dovanėlės, kurių jums nedovanoja, o kai kas esmingesnio, to, ko nenusipirksi), vadinasi, jūs pasirengus žengti trečią žingsnį.
3) Pasikalbėti su partneriu.
Papasakokite jam apie savo išvadas taip, kad jis išgirstų ir suprastų.
Daugelis moterų pirmaisiais santuokos metais stengiasi būti idealios: supratingos, dėmesingos, rūpestingos. Jos visad prisitaiko prie vyro ir nutyli savo poreikius, tai kas joms reikšminga ir svarbu, tuo tarpu "juodoji buhalterija" vis tiek išlieka ir galiausiai pareikalauja dėmesio.
Bijau nuvilti lūkesčius
Partnerystė, anot S. Krivcovos, yra sunkus darbas, ir nereikia naiviai tikėtis, jog šeimoje jo neteks dirbti. Tačiau tai nereiškia, kad tą darbą turite nudirbti vienas pats. Deja, moterys kartais išsikelia nerealias užduotis ir imasi per daug ant savo pečių, kol galiausiai perdega.
Ką daryti?
Susikurti balansą. Per didelė pareigų našta, prisiimta vieno žmogaus, anot S. Krivcovos, tiesiog "tvirkina" kitą, ji neleidžia kitam būti partneriu. Psichoterapeutė siūlo kartu susikurti šeimynines taisykles bei ritualus, tolygiai paskirstančius pareigas ir vienodai tausojančius partnerių fizinus bei dvasinius resursus.
Bijau pasakyti, ką jaučiu
Gerų santykių požymis, anot psichoterapeutės S. Krivcovos, yra tas, kad pora dažniau kalba apie jausmus dėl smulkmenų, o skambius žodžius apie amžiną meilę patausoja ypatingoms progoms.
Dažna situacija, kai moteris nori, o vyras nėra linkęs kalbėti apie savo jausmus ir vengia tokių žodžių kaip "jaučiu", "meilė". Kitaip tariant, moteriai tenka gyventi "šaltoje santuokoje".
Ką daryti?
Galima bandyti "ištirpdyti" vyro nusistatymą, jį "sušildyti" (patarimų, kaip tai daryti, rasite apsčiai), tačiau ne visada tai pavyksta, be to, toks moters elgesys greitai gali tapti žalingu vyro įpročiu.
Anot psichoterapeutės S. Krivcovos, vyras gali būti šaltas ne tik dėl negatyvios vaikystės patirties, psichologinių traumų, bet ir dėl narciziškos savo asmenybės. Esama vyrų, kurie "nudegė", ir esama tokių, kurie neįsileidžia į savo širdį, nes yra įsimylėję patys save. Partnerystė iš meilės reiškia, jog kiekvienas turi galimybę būti savimi, tačiau juos vis dėlto jungia meilė, nukreipta į kitą, o ne į save.
Gerų santykių požymis, anot psichoterapeutės, yra tas, kad žmonės dažniau kalba apie jausmus dėl smulkmenų, o skambius žodžius apie amžiną meilę patausoja ypatingoms progoms.
Parengė Vaiva VAIDILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą