Mobiliųjų telefonų liga - nepagydoma

Mobiliųjų telefonų liga - nepagydoma

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tyrimų duomenimis, net 98,6 proc. Lietuvos mokinių naudojasi mobiliaisiais telefonais. Tik mažai daliai mokinių telefonai nereikalingi, o dalis jų neturi, bet norėtų turėti. Trečdalis mokinių mobilųjį telefoną turi ilgiau nei 6 metus.

Apklausos rodo, kad dauguma mokinių mobilųjį telefoną įsigijo pradinėse klasėse ar net būdami darželyje. 33,7 proc. mokinių mobiliuoju telefonu kalba iki 5 min., 34,2 proc. - 5-15 min., 16,9 proc. - per 30 minučių. 31,1 proc. mokinių per parą vidutiniškai išsiunčia daugiau nei 100 trumpųjų žinučių (SMS).

Be telefono nerimauja

Dauguma mokinių nurodė, kad dažniausiai mobiliuosius telefonus naudoja susisiekti su tėvais, skambinti, trumposioms žinutėms siųsti. Mergaitės linkusios išsiųsti daugiau trumpųjų žinučių ir ilgiau kalbėti telefonu. Berniukai labiau linkę naudoti telefoną pramogoms, naršyti internete. 48,7 proc. mokinių nurodė, kad laisvalaikį leidžia naudodamiesi mobiliuoju telefonu. 43,5 proc. mokinių teigė, kad negalėtų gyventi be mobiliojo telefono. Mergaitėms būtų sunkiau susitaikyti su gyvenimu be mobiliojo telefono nei berniukams. Daugiau nei pusė respondentų (57,9 proc.) nurodė, kad kartais arba nuolat jaučia nerimą bei susierzinimą, kai su savimi neturi mobiliojo telefono.

Net 9,5 proc. įvairaus amžiaus mokinių patiria patyčias dėl mobiliojo telefono modelio.

Miega su telefonu

Apklausos nurodė, kad tik 23,7 proc. 8 ir 11 klasių mokinių laikosi saugaus naudojimosi mobiliaisiais telefonais rekomendacijų: skambina tik esant būtinybei, stengiasi kalbėti kuo trumpiau, miegodami nelaiko mobiliojo telefono po pagalve, šalia lovos, esant galimybei ne skambina, o siunčia trumpąsias žinutes. 36,2 proc. mokinių nurodė, kad tėvai namuose su jais kalbasi apie galimą neigiamą mobiliojo telefono poveikį sveikatai, tačiau daugiau nei pusė respondentų (63,8 proc.) nurodė, kad su jais apie tai nekalbama. Didžioji dalis mokinių (87,9 proc.) nurodė, kad mobiliuosius telefonus visada laiko įjungtus. Beveik pusė respondentų (47,2 proc.) miego metu mobilųjį telefoną laiko šalia lovos, o 14,3 proc. - po pagalve. Berniukai telefoną linkę laikyti drabužių kišenėje, o miegodami jį palieka kur papuola.

Kenkia sveikatai?

Nustatyta, kad pamokų metu mobiliaisiais telefonais dažniausiai naudojasi vienuoliktos klasės mokiniai. Net 63,4 proc. vienuoliktokų, 54,8 proc. aštuntokų ir 8 proc. ketvirtokų pamokų metu, kai to nereikia užduotims atlikti, kartais naudojasi mobiliaisiais telefonais.

Tuo tarpu 81,2 proc. mokinių ir 90,2 proc. mokytojų bei mokyklų vadovų nurodė, kad per pamokas jų mokyklose draudžiama naudotis telefonais.

Tyrimo metu taip pat apklausti 399 mokytojai ir mokyklų vadovai. Dauguma jų įsitikinę, kad mobilusis telefonas yra kenksmingas sveikatai. Mokiniai apie galimą neigiamą mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai dažniausiai informuojami klasės valandėlių metu, ši tema integruojama į visų dalykų pamokas.

Specialistai siūlo laikytis pagrindinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais taisyklių:

* Skambinti tik esant būtinybei, kalbėti mobiliuoju telefonu kuo trumpiau.

* Naudoti laisvųjų rankų įrangą, ausines.

* Užuot skambinus, pasinaudoti trumpųjų žinučių siuntimo funkcija.

* Nenaudoti mobiliojo telefono dažnai žaidimams žaisti.

* Mobilųjį telefoną laikyti toliau nuo savęs, laikyti jį įdėkle.

* Naktį nelaikyti įjungto mobiliojo telefono greta lovos.

* Kai mobilusis telefonas nereikalingas, išjungti jį.

Skenavimas leis nustatyti, kaip mobilieji telefonai veikia smegenis

Smegenų skenavimas leis išmatuoti, kaip dėl mobiliųjų telefonų skleidžiamos spinduliuotės kinta žmogaus smegenų temperatūra, teigia mokslininkai.

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, pašalinti žalingą mobiliųjų telefonų skleidžiamos radiacijos poveikį nėra įmanoma. Ši radiacija gali žmogaus organizmą veikti kaip kancerogenas.

Tačiau tvirtinama, kad apie mobiliųjų telefonų skleidžiamos radiacijos poveikį smegenims yra žinoma nedaug.

Dauguma mokslininkų sutinka, kad mikrobangų radiacija iš mobiliųjų telefonų kaitina žmogaus ląsteles taip, kaip mikrobangų krosnelė šildo maistą. Tačiau nėra tikslių priemonių, kurios leistų išmatuoti, kaip kalbant mobiliuoju telefonu kinta temperatūra žmogaus smegenų viduje.

„Galima labai lengvai išmatuoti, iki kokios temperatūros sušilo kepsnys mikrobangų krosnelėje, -tereikia įdėti termometrą. Tačiau su žmogaus smegenimis to nepadarysi“, - sako inžinierius dr. Lotaras Mioleris (Lothar Moeller).

Anot jo, dabartiniai metodai, kuriais bandoma išmatuoti, kaip smarkiai dėl mobiliųjų telefonų įkaista žmogaus smegenys, remiasi kompiuterinėmis simuliacijomis arba bandymais su žmogaus galvos ir smegenų maketais. Tačiau tokiais būdais gauti rezultatai yra tik apytiksliai.

Pasak mokslininkų, tai, kiek smarkiai dėl telefonų kaista smegenys, gali priklausyti nuo to, kaip mobilusis telefonas laikomas prie galvos, koks yra kaukolės dydis, odos plonumas, fizinės smegenų ypatybės. Įtaką gali daryti drėgni plaukai, metaliniai auskarai, kraujo apytaka ir pan.

Mokslininkai naudodamiesi magnetiniu rezonansu bandė nuotoliniu būdu išmatuoti mobiliųjų telefonų spinduliuotės veikiamų smegenų temperatūrą. Profesorius Rodnis Kroftas (Rodney Croft), atliekantis bandymus su smegenų maketais, tvirtina, kad mobilieji telefonai labai nežymiai paveikia smegenų temperatūrą. Tačiau jis tvirtina, kad ir L. Miolerio atrastos priemonės leis poveikį smegenims nustatyti tiksliau ir „akademiškiau“.

„Manau, kad nauji smegenų temperatūros duomenys skirsis nuo ankstesnių, tačiau tas skirtumas bus labai mažas“, - tikina R. Kroftas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder