Probleminiu interneto naudojimas tampa pamažu, pasaulio mokslininkai sunerimę

Probleminiu interneto naudojimas tampa pamažu, pasaulio mokslininkai sunerimę

Probleminio interneto naudojimą (PIN) tyrinėjantys mokslininkai skelbia, jog COVID-19 pandemijos metu suprastėjusią psichologinę savijautą visuomenė „gydo internete: naršydami, žaisdami vaizdo žaidimus, lošdami, žiūrėdami pornografiją, tikrindami socialinius tinklus – nekontroliuojant tokia veikla gali tapti įpročiu, kurį gali būti itin sudėtinga nutraukti. Apie tai lyderiaujančiame mokslo žurnale „Comprehensive Psychiatry vienu balsu susirūpinimą išreiškė 18-kos[1] šalių, tarp jų – ir Lietuvos mokslininkai, tyrinėjantys PIN. 

Straipsnio autoriai – Pasaulinei sveikatos organizacijai (PSO) patarinėjantys mokslininkai ir „Europos probleminio interneto naudojimo tinklui[2]“ atstovaujantys psichologai, psichiatrai, neurologai, priklausomybių ekspertai – atkreipia dėmesį į galimas naujos formos priklausomybes ir kitus pavojus, susijusius su patiriamu stresu ir technologijų naudojimu. 

Pandemija kelia nerimo ir streso lygį

Stebėdami augantį pandemijos poveikį psichologinei žmonių sveikatai, pasaulio mokslininkai susivienijo ragindami atkreipti dėmesį į svarbiausias elgesio gaires, skirtas išgyventi krizę, paveikusią milijonų žmonių gyvenimus.

Kylantis pasaulio žmonių streso ir nerimo lygis dėl pandemijos, karantino, baimės susirgti, netikrumo dėl ateities, finansų, mokslininkus neramina dėl to, jog, mėginant susidoroti su depresyvia nuotaika ir krizės iššūkiais, auga ne tik psichoaktyvių medžiagų vartojimas, bet ir probleminis interneto naudojimas.

„Pandemija veikia psichinę sveikatą, o naudodamiesi technologijomis, žmonės stengiasi sumažinti jos keliamą nerimą. Elgesys, susijęs su interneto naudojimu ir galintis turėti ilgalaikį neigiamą poveikį – intensyvus naršymas, pernelyg didelis įsitraukimas į interaktyvius žaidimus ar lošimą, impulsyvus apsipirkinėjimas, besaikis pornografijos žiūrėjimas – dažnas, siekiant sumažinti krizės keliamą stresą. Internetu naudojantis su saiku, neigiamos įtakos psichinei sveikatai žmogus pajusti neturėtų, atvirkščiai – tai iš tiesų gali padėti išgyventi sudėtingą laikotarpį, tačiau daliai žmonių tai gali sukelti ilgalaikes priklausomybes, prisidėti prie probleminio interneto naudojimo įpročių vystymosi”, – sako LSMU Neuromokslų institute dirbantis klinikinis psichologas, COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) veiklos CA16207 „Europos probleminio interneto naudojimo tinklas“ atstovas, „Skaitmeninės etikos centro“ ekspertas dr. Julius Burkauskas. 

Auga technologijų perdozavimo rizika

Informacinių ir komunikacinių technologijų svarba bet kurioje krizėje yra milžiniška: jos padeda žmonėms bendrauti, mokytis, dirbti, pramogauti, palaiko ekonomiką. Tačiau drauge išauga ir šių technologijų perdozavimo rizika. Laikantis karantino, didelė dalis žmonių namuose praleidžia gerokai daugiau laiko, išlaikyti įprastą dienos rutiną ir struktūrą tampa išties sudėtinga, kartais ji apskritai prarandama. 

„Skaitmeninės etikos centro” eksperto teigimu, dėl šios priežasties, taip pat išgyvenant baimę dėl pandemijos ir neužtikrintumą dėl ateities, stresas ir nerimas auga visoje visuomenėje. „Todėl tendencija vartoti psichoaktyvias medžiagas ir įsitraukti į aukščiau minėtas interaktyvias veiklas internete, argumentuojant, kad jos padeda atlaikyti krizę, tokią, kaip ši pandemija, žymiai padidėja” – sako dr. J. Burkauskas.

Su saiku ir kontroliuojant, kitaip – rimtos bėdos

Netinkamas, nesaikingas interneto naudojimas sukelia didelių problemų ir reikšmingus neigiamus pokyčius žmogaus asmeninėje, šeimyninėje, socialinėje, švietimo, užimtumo ar kitoje svarbioje gyvenimo srityje. Todėl, ypač pandemijos metu, būtinas saikas ir kontrolė. Fizinio atstumo laikymosi metu, kai technologijų svarba išaugo daugiau nei įprastai, gyvybiškai svarbu pabrėžti sveikus krizės įveikimo ir naudojimosi technologijomis būdus.

Tai ypač svarbu ir dėl to, kad lošimų, internetinių parduotuvių, vaizdo žaidimų, pornografijos industrijos gali aktyviai skatinti praleisti daugiau laiko įsitraukiant į šias veiklas.  

Būtent šios aplinkybės paskatino mokslininkus atkreipti dėmesį į esmines praktines gaires, galinčias sumažinti technologijų naudojimo keliamas rizikas – bendras, gyvenimo būdo ir su interneto naudojimu susijusias rekomendacijas. 

Praktinės rekomendacijos – gyvenimo būdui ir interneto naudojimui pandemijos metu

Nors daugelis šių rekomendacijų atrodo suprantamos sveiku protu, žinomos ir intuityvios – laikytis dienos režimo, sveikai maitintis, ilsėtis, atsipalaiduoti, palaikyti socialinius ryšius ir valdyti stresą – jų lengva nepaisyti dėl patiriamo streso ir nutrūkusio įprasto gyvenimo ritmo. 

Juo labiau, kad psichologinis su pandemija susijęs stresas gali prisidėti prie bandymo racionaliai paaiškinti naujus sveikatai nepalankius įpročius (pvz., naudotis internetu nekontroliuojamai ir per ilgai būnant prie ekranų), įvardijant tai kaip būtinybę dorojantis su situacija. Toks mąstymo būdas gali kelti ilgalaikę grėsmę. 

Todėl mokslininkai pabrėžia esminius psichinei sveikatai saugaus interneto naudojimo aspektus – racionalus ekrano laiko dozavimas, savistaba, pasitelkiant technologijas, o prireikus – ir specialistų pagalbą bei vaikų interaktyvios veiklos reguliavimo ir suaugusiųjų pavyzdžio svarba, ugdant sveikus technologijų naudojimo įpročius:

  • Savireguliacija. Labai svarbu sąmoningai stebėti ir reguliuoti ekrano laiką (kiek laiko praleidžiame su įrenginiais (telefonu, kompiuteriu, televizija ar vaizdo žaidimų konsole).
  • Pavyzdys vaikams. Vaikų veiklos reguliavimas ir priežiūra taip pat yra kritiškai svarbu.
    • Tėvai yra pavyzdys, todėl jiems būtina reguliuoti savo pačių elgesį, susijusį su technologijų naudojimu: tai padės vaikams išmokti kontroliuoti laiką internete.
    • Tėvai raginami naudotis technologijomis drauge su vaikais (pvz., žaisti vaizdo žaidimus). Tai padės reguliuoti vaikų naudojimąsi ir skatins naudoti vaikams tinkamą turinį.  
  • Savistaba. Naudotis programėlėmis, kurios parodo kiek laiko ir kokią veiklą internete veikėte, palaikyti sveiką balansą tarp veiklos su technologijomis ir be jų.
  • Vengti perteklinio naudojimosi. Analoginių technikos prietaisų (pvz., riešo laikrodžiai, žadintuvai) naudojimas vietoje išmaniųjų prietaisų gali padėti užkirsti kelią bereikalingai dažnam naudojimuisi technologijomis.
  • Svarbu, kam naudojate technologijas. Palaikyti ryšį su draugais, giminaičiais ir pažįstamais (internetu ar telefonu) yra svarbu siekiant sumažinti vienišumo jausmą fizinio atstumo laikotarpiu. Konferenciniai skambučiai, socialinių tinklų grupės, interaktyvūs žaidimai gali būti naudingi formuojant ir palaikant prasmingus ryšius fizinės distancijos atveju.
  • Pagalba. Ieškoti pagalbos, jaučiant, kad situacija praranda kontrolę, taip pat yra labai svarbu. Sunkiai kontroliuojant interneto naudojimą ar kokią nors veiklą jame (pvz.: potraukį lošti, žaisti, žiūrėti pornografiją), būtina kreiptis į psichinės sveikatos specialistus. Ieškoti pagalbos ankstyvose stadijose gali būti itin efektyvu palengvinant simptomus. 

Pranešimą rengiant naudota žurnalo „Comprehensive Psychiatry straipsnio Preventing problematic internet use during the COVID-19 pandemic: Consensus guidance, publikuoto 2020 m. gegužės 12 d., medžiaga. 

Apie „Europos probleminio interneto naudojimo tinklą“

„Europos probleminio interneto naudojimo tinklas“ vienija skirtingų šalių mokslininkus ir ekspertus, kurie bendradarbiauja siekdami geriau suprasti probleminį interneto naudojimą (PIN) ir gydo su juo susijusius psichinės sveikatos sutrikimus. Ši veikla apjungia mokslininkus ekspertus, besispecializuojančius neuromokslų srityje, vaikų psichiatrus, biotechnologijų ir informacinių technologijų pramonės ekspertus, sveikatos specialistus bei įstatymų leidėjus, paslaugų planuotojus, pacientus ir jų globėjus. Šiuo metu tinklas vienija 146 narius iš 39 šalių. Šis tinklas – pasaulio mokslininkus vienijančios organizacijos COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) veikla CA16207.

Apie „Skaitmeninės etikos centrą“

„Skaitmeninės etikos centras“ yra pelno nesiekianti, nepriklausoma organizacija, kurios veiklos tikslas – įgalinti kiekvieną interneto vartotoją, o ypač tėvus ir ugdytojus, pasirūpinti savo, vaikų ir jaunimo gerove skaitmeniniame pasaulyje. Organizacija užtikrina patikimos informacijos sklaidą, pateikia sprendimus, patarimus ir įrankius, padedančius čia ir dabar spręsti interneto vartojimo iššūkius, rūpinasi visuomenės edukacija bei siekia vienyti praktikus, mokslininkus, verslą ir skaitmeninėje srityje veikiančias organizacijas. Plačiau: www.e– etika.lt.

Čia rasite informacijos apie probleminį interneto naudojimą, PIN tyrinėjančių mokslininkų pokalbį.  

 


[1] - Vengrijos, JAV, Pietų Afrikos, Australijos, Kanados, Jungtinės Karalystės, Šiaurės Makedonijos, Šveicarijos, Vokietijos, Naujosios Zelandijos, Italijos, Portugalijos, Pietų Korėjos, Ispanijos, Irano, Japonijos, Izraelio ir Lietuvos.

 

[2] - Tai Europos mokslininkų tinklo COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) viena iš veiklų, tyrinėjanti išskirtinai PIN. Veiklos pavadinimas – CA16207.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder