Kilmė, būtis, tobulas mikrokosmas, universalus pasaulio sukūrimo, pirmosios gyvybės atsiradimo paslapties simbolis.
Nedaugelis iš paprastų gamtos objektų turi tokią akivaizdžią, bet gilią prasmę. Kiaušinis figūruoja daugybėje mitų ir legendų. Daugybėje mitų apie pasaulio sukūrimą nuo Egipto ir Indijos iki Azijos ir Okeanijos, kosminis kiaušinis (kartasi atneštas gyvatės, bet dažniausiai padėtas į okeaną dižiulio paukščio) suteikia forma chaosui, iš jo išsirita saulė (geltonas trynys), atsiskiria dangus ir žemė, ir atsiranda gyvybė visomis jos formomis - natūraliomis ir magiškomis.
Mitas apie pasaulio gimimą lengvai virsta atgimimo simbolika: paukštis Feniksas žūva ugnyje ir vėl pakyla iš savo kiaušinio; vaisingumo ir pavasario atgimimo dievas Dionisas vaizduojamas su kiaušiniu; senovės egiptiečių vaisingumo dievas Oziris uždraudžia valgyti kiaušinius (druidų žyniams jie taip pat buvo šventas uždraustas maistas).
Kiaušinis, kuris asocijuojasi su viltimi ateisiant pavasarį, užėmė tam tikrą vietą krikščioniškose tradicijose: Velykų ceremonijose jis taip pat yra atgimimo simbolis.
Baltas lukšto švarumas, paslaptis po juo kiaušiniui suteikė papildomų prasmių; tai, pavyzdžiui, atsispindėjo Pietro della Francesco "Madonoje su kūdikiu" (1450 m.). Jame kiaušinis simbolizuoja nekaltą prasidėjimą.
Kiaušinio sąsaja su nekaltu prasidėjimu atsispindėjo ir folkloriniuose samprotavimuose, esą stručio kiaušiniai atsiranda savaime.
Pasaulio sukūrimo simboliką sustiprina kiaušinio forma ir seksualiniu jo turinio prieštaringumu (Konge trynys laikomas moters širdimi, baltymas - vyro sėkla).
Induistų mitologijoje Kosminis Medis auga iš auksinio kiaušinio, kurį pasauliui davė Brahma. Nepale budistų šventovių kupolai simbolizuoja kosminį kiaušinį.
Alchemikai perkėlė idėją apie kosminį kiaušinį į savo retortas, simbolizuojančias paprastų medžiagų virtimą auksu ir sidabru (trynys ir baltymas).
Viso pasaulio folklore kiaušinis - geras ženklas, simbolizuojantis sėkmę, turtą ir sveikatą. Stebuklingi sidabriniai ir auksiniai kiaušiniai buvo laikomi amuletais, saugančiais nuo drakono.
Pagal vieną iš garsaus senovės graikų mito versijų, Dzeuso ir Ledos duktė Helenė Trojietėm (gražiausia Heladės moteris ir pasaulio moteris) atsirado iš kiaušinio, kuris nukrito iš Mėnulio. Kita versija - Leda, Spartos karalienė, pagimdė du kiaušinius po to, kai per naktį suartėjo iš pradžių su Dzeusu, pasivertusiu gulbe, o paskui su savo vyru, paprastu mirtinguoju; iš vieno kiaušinio atsiradęs Polideukas ir Helenė, iš kito - Kastoras ir Klitemnestra, jos vaikai.
Šaltinis: Jack Tresidder, "Symbols and Their Meanings"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą