Trys giluminės konflikto priežastys

Dažnai tikroji kivirčo kaltininkė būna viena iš šių trijų priežasčių.

1. Deficitas

Dažniausiai ši būsena būna kilusi iš ankstyvos vaikystės, kai mažyliui trūko meilės, dėmesio, rūpinimosi, švelnumo. Augdamas toks žmogus tampa labai smarkiai priklausomas nuo aplinkinių nuomonės ir vertinimo. Jis įgyja „gero berniuko/ mergaitės kompleksą“.

Žmogus iš visų jėgų stengiasi būti geras kitiems, pataikauja, nuolaidžiauja, leidžia kitiems pažeisti jo asmenines ribas. Ir visa tai daro tik dėl to, kad pajustų, jog yra mylimas, priimamas, kažko vertas.

Konflikte tai gali skambėti visai kitaip, bet toks žmogus dažniausiai ir neišsako savo poreikių, o tyliai įsižeidžia, užima aukos poziciją, pradeda skųstis, kad visi žmonės aplinkui nedėkingi, nevertina jo, tokio gero. „O aš jiems visą gyvenimą paaukojau“

Pirmiausia tai yra vidinis konfliktas – deficito būsena, troškimas gauti meilės iš išorės, savotiškas prašymas: „Duok man meilės! Skirk man dėmesio!“ Ir vidinės tuštumos jausmas.

Tačiau kiekvienas žmogus turi valios laisvę. Ir net jeigu iš tiesų vaikystėje buvote nelabai mylimas, jūs galite suteikti šitą teisę sau. „Man skirta vietos šioje Visatoje. Aš turiu teisę turėti savo nuomonę, pasirinkimo laisvę. Ir man nereikia ko nors iš išorės, kad galėčiau jaustis verta asmenybe. Tai jau yra mano viduje!“

2 .Baimė

Nestabilumo, pagrindo po kojomis praradimo baimė. Jos priežastys taip pat kyla iš vaikystės. Toks žmogus būna stipriai prisirišęs prie to, ką turi. Jam labai svarbios garantijos, tikrumas dėl rytdienos. Tačiau išorinis pasaulis ne visada gali suteikti tokių garantijų. Pasitaiko stichinių nelaimių, ekonominių krizių, draugų išdavysčių ir kitokių dalykų, kurie nepriklauso mūsų atsakomybės zonai, bet mes nuo jų esame priklausomi.

Ir dažnai žmonės įsivelia į konfliktus, skatinami baimės prarasti santykius ar kažkokią nuosavybę, naudą, stabilumą. Garantijos turi būti žmogaus viduje, jo santykyje su realybe. Priėmimas to, kas vyksta jo gyvenime (taip pat ir nelabai malonių dalykų), gali turėti svarbią prasmę, duoti impulsą vystytis, augti kaip asmenybei.

3. Skausmas

Tai gali būti senas, sukauptas skausmas. O kitas žmogus tiesiog netyčia užmynė ant skaudamos vietos. Gali skaudėti ir tada, kaip partneris pažeidžia jūsų asmenines ribas, nemokėdamas tinkamai bendrauti. Bet kokiu atveju skausmas (ir emocinis, ir fizinis) yra svarbus organizmo ir psichikos signalas, kad jūsų gyvenime kažkas yra ne taip, kaip turėtų būti, kad laikas pagaliau išsivaduoti nuo susikaupusių emocijų ir padaryti tai teisingai, kad nepakenktume aplinkiniams.

Visada įsivėlę į konfliktą stebėkite savo jausmus! Tikrinkite, kas jus varo. Kokie motyvai? Ir pasistenkite suprasti, kas varo jūsų oponentą.

Galbūt jis taip rėkia dėl to, kad jame prisikaupė per daug vidinio skausmo? Galbūt jį vaikystėje laikė kvailiu, šaipėsi iš jo ir namuose, ir mokykloje. Paskui jis užaugo, ir kiekviena menkutė užuomina, kad jis kažkoks neypatingas, sukelia jam stiprų skausmą ir norą įrodyti, kad yra priešingai. Todėl jis baigė tris aukštąsias ir įgijo daktaro laipsnį. Ir vis tiek bet kokia užuomina į tai, kad jo nesuprantate, sukelia jam įniršio priepuolį.

Galima daryti išvadą, kad bet koks konfliktas neša labai svarbią žinią – jis nurodo mums mūsų gilias vidines problemas, išryškina jas tam, kad pagaliau atkreiptume dėmesį į save, į savo vidinį pasaulį.

Išgyvenkite susikaupusias emocijas, tada labiau subręsite kaip asmenybė ir imsite pasitikėti savimi bei pasauliu.