Dvasininkai pastebi, kad netikrų pranašų buvo visais laikais, tačiau jie ypač suaktyvėja sunkmečiu, kai žmonės yra pažeidžiami, sutrikę, įbauginti. Astronomai savo ruožtu ragina kitąmet žvelgti į dangų, bet ne su baime, o romantiškai ir su meile.
"Danguje nieko baisaus nevyksta"
"Mokslininkai ne tyli, jie tik nenori pasirodyti juokingi, jei polemizuotų su astrologais. Mes ramiai dirbame savo darbą - tyrinėjame žvaigždes, Saulę, kometas, atrandame naujas galaktikas, ir mums jokios reikšmės neturi internetiniai svaičiojimai ir jų keliamas triukšmas", - sakė Vilniaus universiteto Fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Kazimieras Černis.
ĮVYKIS. Kad kitąmet danguje nutiks neeilinis įvykis patvirtina ir astronomai, tačiau tai tikrai ne pasaulio pabaiga, o Veneros tranzitas per Saulės diską. Toks įvykis vyksta poromis: du iš eilės kartus kas aštuoneri metai, po to seka daugiau kaip 100 metų tarpas, ir vėl - du iš eilės kartus su aštuonerių metų intervalu. Paskutinis Veneros tranzitas buvo 2004 m. birželio 8 d., prieš tai - 1882 m., o po 2012 m. birželio 6 d. įvyksiančio tranzito kitą bus galima stebėti tik 2117 m.
Pasak jo, žiniasklaidininkai taip pat yra atsakingi už pasaulio pabaigos versijų eskalavimą, ir tuo, jog leidžia kalbėti šarlatanams apie planetas, skleisti chaosą remiantis visiškai nepatikrintais faktais. O majų pranašystės nieko bendra su astronomijos mokslu neturi.
"Klaidintojai kalba apie milžinišką planetą Niburą, neva galintį sustabdyti Žemės sukimąsi, jeigu atsitrenktų į ją. Tokios planetos iš viso nėra! Paskaitykite NASA puslapius, ten rašo mokslininkai, nusimanantys šiuos dalykus. Minimi planetų išsidėstymai vyko prieš tūkstantį ir šimtą metų. Tad pranašystės, jog dėl to įvyks žmonijos žūtis - kortų lošimas, čigonų burtai", - sakė mokslininkas, dirbantis su NASA, ieškantis naujų objektų, tyrinėjantis, kaip susikūrė planetos.
Mokslininkas sutiko, jog mums didelę įtaką turi Saulė, jos aktyvumas, jos į Žemės atmosferą siunčiami plazmos debesų pliūpsniai, elektringų dalelių srautai, ir jeigu Saulė sprogtų, neliktų jokios Žemės. Tačiau ji gal niekada ir nesprogs. O Mėnulis, sukdamasis aplink Žemę, sukelia potvynius, daro gravitacinę įtaką. Tuo metu tolimesnės planetos neturi jokio poveikio, nesvarbu, kokia projekcija jos išsidėsto, o po to vėl "išsilaksto".
Laukia reti ir gražūs reiškiniai
"Labai svarbi yra astronomų misija informuoti visuomenę apie iš kosmoso gresiančius pavojus arba nuraminti, kai įvairaus plauko šarlatanai pradeda skelbti nepagrįstus gąsdinimus. 2012 metų astronominės prognozės tikrai neturėtų nieko gąsdinti. Atvirkščiai, kitąmet įvyks labai retas ir įdomus dangaus reiškinys - Veneros tranzitas per Saulės diską", - sakė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė habilituota daktarė Gražina Tautvaišienė.
Anot mokslininkės, toks įvykis vyksta poromis: du iš eilės kartus kas aštuonerius metus, po to seka daugiau kaip 100 metų tarpas, ir vėl - du iš eilės kartus su aštuonerių metų intervalu. Paskutinis Veneros tranzitas buvo 2004 m. birželio 8 d., prieš tai - 1882 m., o po 2012 m. birželio 6 d. įvyksiančio tranzito kitą bus galima stebėti tik 2117 metais.
Birželio 6-ąją 22 val. 9 min. pasauliniu laiku Veneros diskas palies Saulės disko pakraštį ir įvyks pirmasis kontaktas. Dar po 18 min. jau visas Veneros diskas bus Saulės disko viduje. Tranzito maksimumas, kai regimas Veneros taškelis pasieks didžiausią atstumą nuo Saulės pakraščio, įvyks 1 val. 29 min. Kitą Saulės disko kraštą jis pasieks 4 val. 31 min. (trečiasis kontaktas), o dar po 18 minučių tranzitas baigsis. Atskirose geografinėse Žemės vietose šie laikai gali skirtis iki 7 minučių į vieną ar kitą pusę.
Visą tranzitą galės matyti rytinės Azijos dalies, Australijos, Naujosios Zelandijos, Aliaskos, Kanados (išskyrus rytinę dalį) gyventojai. Jei tik leis oro sąlygos, šį tranzitą bus galima stebėti ir Lietuvoje, tiesa, ne visą. Saulei tekant Vilniuje 4 val. 45 min. Lietuvos laiku, tranzitas jau bus perėjęs į antrąją pusę, tačiau po to stebėti, kaip tamsus Veneros skrituliukas slenka per Saulės diską, bus galima iki pat pabaigos. Lietuvos laiku trečiasis kontaktas bus stebimas 7 val. 37 min., o tranzito pabaiga - 7 val. 55 min.
"Taigi, linkiu visiems laimingų Naujųjų 2012 metų, dažniau pažvelkite į dangų, bet ne su baime, o romantiškai ir su meile", - sakė astronomė.
Grėsmę keliame mes patys
"Jeigu paskaičiuotumėte, kiek jau turėjo būti pasaulio pabaigų pagal įvairias prognozes, susiimtume už galvos", - sakė etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, tiriantis senųjų civilizacijų archeologinę medžiagą.
Jis sakė, jog skelbiamos pranašystės - tai mokslo požiūriu neegzistuojantys dalykai, ir reikia skirti juos nuo mitologinių arba ateinančių iš kitų tautų religijų, nes kitaip išeina "abrakadabra". O pasaulio pabaiga ateina kiekvienam žmogui, kai jis miršta. Kitokios pabaigos ir nėra, nes iš mokslo pozicijų fizinis Visatos egzistavimas niekada nesibaigia.
"Lietuvių mitologijoje pasaulio pabaiga buvo įsivaizduojama kaip paskanda, kai viską užlies vanduo, kaip ir Biblijoje pasakyta. Bet vanduo nušluotų žmoniją, o, jam atslūgus, vėl užsimegztų gyvybė. Mūsų protėviai pasaulio pabaigos laukdavo per Kalėdas: tuo metu vienas gyvenimo ciklas baigiasi, prasideda kitas, pasaulis neišnyksta, bet atsinaujina. O idant tai įvyktų, dedama daug pastangų: reikia baigti metų darbus, atiduoti skolas, prisitaikyti prie gamtos ritmų", - pasakojo pokalbininkas.
Etnokosmologas priminė, jog kitų tautų mitologijoje teigiama, jog žmonių pasaulis bus sunaikintas dangaus ugnimi. Treti šaltiniai tikina, kad pasaulis egzistuoja ant trijų banginių arba ant vėžlių, ir, šiems judant, kyla žemės drebėjimai, o jeigu jie nugaištų, ištiktų apokalipsė.
"Filosofai, sukūrę tas struktūras, nebuvo tiesmuki, jie turėjo galvoje abstraktų banginį - pamatus, ant kurių laikosi pasaulis. Žmogų visada labiausiai veikia emocijos, ir jis savo baimes anksčiau projektuodavo į pabaisas. Vėliau psichoanalitikai paaiškino, kad tos pabaisos ir demonai - mūsų sielos galios ir negalios, kompleksai, nenoras prisiimti atsakomybę ir priimti sprendimus", - sakė J. Vaiškūnas.
Mokslininkas mano, jog visi tie majų ir kitokie kalendoriai buvo perspėjimas, kad jeigu tam tikru momentu neatliksi atitinkamų žmogiškųjų prievolių, tai gali ir nesulaukti naujos eros.
"Todėl stebėdamas ženklus žmogus turi nuspręsti, kaip elgtis, kad šis pasaulis jam nesibaigtų. Ir jeigu žmonės bus pikti, tulžingi, kariaus, prievartaus gamtą, yra kur kas didesnė tikimybė, jog jie patys sunaikins pasaulį, o ne netyčia atskriejęs dangaus kūnas", - sakė etnokosmologas.
Gąsdina, kai esame ypač sutrikę
"Šventame Rašte aiškiai pasakyta, kad nežinome nei dienos, nei valandos, kada žūtis ištiks. Visada pasaulyje buvo netikrų pranašų. Šiais metais jau antrą kartą skelbiama pasaulio pabaiga. Psichologai daugiau papasakotų apie minios psichologiją, bet iš tiesų yra žmonių, kurie jaučiasi nepasiruošę susitikimui su Viešpačiu, dėl to ir tvyro tokia baimė, vidinis nerimas, linkstama į kraštutinumus", - sakė teologijos mokslų daktaras Darius Trijonis.
Teologas sakė, jog senovės semitai apokalipsę perteikė vaizdiniais, nes žmogui reikia kokio nors vaizdinio, kad suprastų, kas įvyks. Bet tai nereiškia, kad turime pažodžiui suprasti, jog mus prarys slibinas, nes tai - blogio simbolis. Kiekviena pasaulio tauta per įvaizdžius bando spėti savo likimą. Taip darė ir majai.
"Kristus aiškiai pasakė, kad norėtų išganyti visą žmoniją, o kalbos apie pasaulio pabaigą yra masinės psichozės kurstymas. Ypač sunkmečiu, kai žmonės yra pažeidžiami, sutrikę, įbauginti. Kai kas galvoja, kad apokalipsė prasidėjo, nes vyksta didelės gamtos katastrofos. Dievas duoda ženklus visą laiką. Didesnei daliai žmonių - stebuklus, ir yra ženklų, kurie skirti kiekvienam žmogui asmeniškai. Kitas gali sakyti, jog tai yra atsitiktinumas, nesąmonė, o kitą žmogų tai paakina atsivertimui", - sakė D. Trijonis, pridūręs, jog neturime laukti pasaulio pabaigos sudėję rankas, o daryti savo darbus.
"Išbandymai yra natūralus dalykas"
Vilija LOBAČIUVIENĖ, būrėja, vyriausioji šalies ragana
Tai, jog ateina Juodojo Drakono metai, nereiškia, kad turime tikėtis įvyksiant ką nors bloga: Kinijoje drakonas yra namų globėjas, o juoda spalva - jokiu būdu ne gedulo. Išvis nemėgstu prognozuoti: kokie metai ateis, tokius ir turėsime išgyventi. Aš tik tikiuosi, kad įvyks virsmas - nežinau, ar dvasinis atgimimas, bet išbandymai yra natūralus dalykas. Kas 50 metų pasikartoja revoliucijos, karai, įvykiai su išbandymais, kiekvienos kartos dvasinio gyvenimo revoliucijos. Kai buvo stipri ne religija, o stiprus žmogaus tikėjimas, jis priimdavo tai, kas jam skirta iš Dievo delno. Tikėjimo nebuvimas veda į beviltiškumą ir vidinę tremtį. Mes nepatyrėme tikrosios tremties, kaip mūsų seneliai, bet pažiūrėkime, kokie jie grįžo taurūs ir nepalūžę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą