Daugiabutyje - neregėta drama

Savivaldybės atstovai tikina šioje situacijoje nebeturintis kur trauktis, nes juos atakuoja "20 metų normaliai gyventi negalintys" kaimynai, į pagalbą pasitelkę net Seimo kontrolierių. Pastarieji tvirtina, kad trečiajame namo aukšte gyvenanti senolė, tempianti iš konteinerių į butą drabužius ir atliekas, sukuria nepakeliamas gyventi sąlygas.

Kaip jam reikės įvykdyti teismo sprendimą, galvą laužo ir į šią istoriją įtrauktas antstolis.

REIKALINGA? "Šiaip ne taip prasispraudęs pro duris pamačiau, kad po kaire esančiame kambaryje drabužių tiek, jog tarpas tarp jų ir lubų - tik fotoaparatui įkišti. O kitam kambary atsistojęs galva liečiau lubas", - pasakojo 1,73 metro ūgio "Vakarų ekspreso" fotografas, net nepastebėjęs, kur šiame bute yra virtuvė bei sanitarinis mazgas. Tačiau visus šiuos daiktus čia sunešusi Genovaitė Korsakienė tvirtina, jog jie jai yra gyvybiškai reikalingi.

"Geriau lai sušaudo"

Klaipėdietė Genovaitė Korsakienė jau kurį laiką nuolat maldaute maldauja ir Savivaldybės darbuotojų, ir įvairių politikų, ir žurnalistų, kad jie sustabdytų antstolio veiksmus, kurie ją esą prives iki savižudybės.

"Anksčiau pretekstas iškeldinti buvo skola už nuomą, tačiau aš ją sumokėjau. Dabar aiškinama, kad iš mano buto sklinda smarvė, nors iš tikrųjų jos šaltinis yra rūsyje. Tokią neteisybę vis kalba tik du kaimynai. Labai prašau padėti, kad neiškeldintų bent iki Naujųjų. Kitąmet mes su dukra jau turėsime pinigėlių, už kuriuos galėsime privatizuoti tuos du butus", - aiškino G. Korsakienė.

Anot jos, visi tuose dviejuose kambariuose esantys daiktai jai yra gyvybiškai reikalingi. Esą visus drabužius ji pamažu keičia į maistą, kuriam neužtenka itin mažos pensijos. O po drabužiais esą yra siuvimo mašina, kilimas, itin vertingi baldai, kuriuose - jos sukauptos uogienės, cukrus.

"Jau geriau lai mane sušaudo, o ne iškrausto visą šitą mano turtą. Jei tai visgi darys, aš nusižudysiu", - tvirtino senolė.

Ją palaiko ir šešetas žmonių, pasirašančių atitinkamus prašymus Savivaldybei.

"Prašome nuoširdžiai suprasti dėl sielvarto G. Korsakienės, kad jai nereikėtų žudytis <...> Korsakienė šmeižiama neteisingai dėl smarvės. Yra daugybė raštų, ją pateisinančių... Išplėštos tambūre durys, smarvė eina iš rūsio. 2005 m. buvo įrodyta teisme inž. N. Aleksejevo", - rašoma viename rugsėjo pabaigoje Savivaldybei parašytame jų prašyme.

Po įkalbinėjimų parodyti, kaip atrodo tie du kambariai, kad galėtume įsitikinti, ar iš jų iš tiesų sklinda smarvė, G. Korsakienė sutiko įsileisti redakcijos fotografą, tik prieš tai pasitikslino, ar jis plonas.

"Sunku įeiti jau pro buto duris, nes iškart už jų - drabužių kalnai. Tos durys į vidų prasidaro tik tiek, kad lieka mažas tarpelis. Šiaip ne taip prasispraudęs pamačiau, kad po kaire esančiame kambaryje drabužių tiek, jog tarpas tarp jų ir lubų - tik fotoaparatui įkišti. O kitam kambary atsistojęs galva liečiau lubas", - pasakojo 1,73 metro ūgio "Vakarų ekspreso" fotografas Eimantas Chachlovas, net nepastebėjęs, kur šiame bute yra virtuvė bei sanitarinis mazgas.

Anot jo, kambariuose kvapas toks, lyg dėvėtų drabužių parduotuvėje.

Beprecedentis atvejis

Savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė sako, jog G. Korsakienės istorija tęsiasi jau apie 13 metų.

"Teismas pripažino, kad dviejų kambarių privatizacija šiame bute buvo neteisėta, todėl G. Korsakienės nuosavybe liko tik vienas kambarys, o kitus du ji nuomojosi iš Savivaldybės. Buvo susidariusi ir apie 4 000 litų skola už nuomą, kurią moteris vėliau padengė. Tačiau jos kaimynai skundžiasi dėl sklindančios smarvės, besiskverbiančių skysčių, nes į tą butą esą tempiamos visokios atliekos iš konteinerių. Savivaldybės atstovų G. Korsakienė neįsileisdavo. Iš lauko tik matome, kad langai yra visi kiauri, buto durys nesandarios, tačiau kokia ten vamzdynų būklė?" - pasakojo tarnautoja.

Anot jos, žmonės, nepatenkinti G. Korsakienės kaimynyste, buvo kreipęsi ir į Seimo kontrolierių. Dėl to buvo pradėti teisminiai procesai, kad būtų atlaisvinti du Savivaldybei priklausantys kambariai. Teismai tai leido padaryti, tačiau po G. Korsakienės ir ją palaikančiųjų asmenų prašymų sprendimas iškeldinti Savivaldybės administracijos vadovybės iniciatyva buvo laikinai sustabdytas, sudaryta komisija. Tačiau ir ji konstatavo, jog teismo sprendimą reikia vykdyti.

"Mes tiesiog siekiame iškraustyti visus tuos daiktus, įrengti spynas, sutvarkyti tuos kambarius, kad kaimynai galėtų normaliai gyventi. Ir tai tikrai nėra jokia kilpa ant kaklo G. Korsakienei - ji juk neiškeldinama iš savo kambario. Be to, pagal įstatymą būtent ji turi pirmenybę privatizuoti tuos kambarius. Jei ji tai ketina padaryti, tikrai galės tai padaryti ir po to, kai mes juos sutvarkysime", - sakė D. Netikšienė.

Tačiau G. Korsakienė baiminasi ne tik dėl savo daiktų likimo, bet ir dėl to, kad sutvarkius tuos du kambarius jie taip pabrangs, kad ji nebeįstengs jų privatizuoti.

Anot D. Netikšienės, toks sudėtingas atvejis Savivaldybei priklausančiuose butuose yra pirmasis.

Tą patį tvirtina ir Savivaldybės socialinio būsto fondu besirūpinančios VšĮ "Klaipėdos butai" direktorė Polė Maskeliūnienė.

"G. Korsakienės kaimynai yra ne kartą skundęsi ir užpylimais, ir smarve, tačiau ji mūsų neįsileidžia, tad nežinome, ką ten reikėtų sutvarkyti. Tik iš lauko matyti, kad butas yra labai apleistas. Kažkada yra tekę iš vieno apleisto buto išvežti apie 4 traktoriaus priekabas visokių atliekų, tačiau tokio atvejo, kad tame pačiame bute būtų ir privatus kambarys, ir Savivaldybei priklausantys taip apleisti kambariai, dar nėra buvę", - sakė P. Maskeliūnienė.

Daugiabutį administruojančios bendrovės "Danės būstas" atstovas Paulius Ugianskis tikino, kad dėl smarvės iš G. Korsakienės buto skundžiasi visi tos laiptinės gyventojai.

"Vadybininkas, atsakingas už šio namo priežiūrą, šią problemą ir gyventojų nusiskundimus fiksuoja jau nuo 2010 metų. Smarvė, kamuojanti namo gyventojus, tikrai sklinda iš minėto buto, nes jo gyventoja šiukšles neša iš lauko konteinerių. "Danės būstas" ne kartą atlikto apžiūras, bendravo su Klaipėdos savivaldybės Sveikatos skyriumi, VŠĮ "Klaipėdos butai", su namo laiptinės gyventojais, taip pat ne sykį išvalė rūsio patalpas", - pasakojo P. Ugianskis.

Ką nusprendė teismai?

Byloje dėl pripažinimo netekus teisės į gyvenamąją patalpą, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo G. Korsakienės nepalaikė nei pernai lapkritį sprendimą skelbęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nei apeliacinį skundą šį birželį išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas. Jie patenkino Savivaldybės prašymą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti G. Korsakienę su visais jai priklausančiais daiktais. Motyvas - G. Korsakienė pažeidžia nuomos sutartį, nes nemoka nuomos mokesčio už jai tenkančią buto dalį ir ją naudoja ne pagal paskirtį. Konstatuota, kad bute sudarytos antisanitarinės sąlygos dėl jame laikomų įvairių atliekų, iš jo sklindančio nepakenčiamo blogo kvapo, o aplinkiniams žmonėms nėra sąlygų tinkamai gyventi švarioje aplinkoje.

Teismuose Savivaldybė akcentavo, kad bandant nustatyti faktines skundų aplinkybes G. Korsakienė į butą neįleido jos atstovų, antstolio ir policijos pareigūno. Teismai atmetė G. Korsakienės kviestų dviejų liudytojų parodymus, kad jos nuomojamas butas yra tvarkingas, nes jos buvo atsakovės draugės ir galėjo turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. Akcentuota, kad tokius parodymus paneigia kitų liudytojų liudijimai. Vienas iš jų teigė, kad "20 metų negali normaliai gyventi dėl atsakovės bute kaupiamų šiukšlių ir visoje laiptinėje ir kaimynų butuose tvyrančio blogo kvapo". Kitas tvirtino, kad G. Korsakienės bute yra sukaupti dideli kiekiai šiukšlių, bute yra didžiulė smarvė, du kartus buvo apipilti kaimynai, kurie dėl tokio elgesio "negali normaliai gyventi".

Teismai rėmėsi ir 2011-ųjų rugpjūtį Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus sanitarinio patikrinimo aktais, kurie liudija, kad "ties buto durimis jaučiasi nestiprus pašalinis pūvančių atliekų kvapas"; "kaimynų teigimu, smarvė nuo 13 buto durų sklinda ne visada, ji stipresnė šiltomis dienomis, dėl smarvės laiptinės langai nuolat laikomi atidaryti"; "rūsyje nustatyta, kad praėjimai ir laiptai užkrauti įvairiais gyventojos iš buto nenaudojamais daiktais".

Anstoliui - sudėtingi klausimai

Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Odetos Garjonienės teigimu, apygardos teismo sprendimas su vykdomuoju raštu yra perduotas antstolio Giedriaus Jonausko kontorai.

Pats antstolis "Vakarų ekspresui" pripažino laužantis galvą, kaip reikės elgtis šiuo atveju, nes kol kas jis niekaip neprisibeldžia iki G. Korsakienės, kad ji galbūt geranoriškai atlaisvintų tuos du butus.

"Pagal įstatymą visi iškraustyti daiktai turi būti saugomi 3 mėnesius. Kas saugos tokį kiekį, apie kokį jūs pasakojat? Ką reikės samdyti jiems išvežti? Jei mes su darbuotojais išeitume tai daryti, tai kuriam laikui mūsų kontorą reikėtų uždaryti? Gal kokią perkraustymo firmą reikės samdyti... Menkaverčius daiktus galima sudėti į maišus, tačiau jie turi būti užplombuojami, aprašoma, kas juose yra. Reikia galvoti ir apie tai, kad vykdymo išlaidos būtų kuo mažesnės, nes jas turi padengti žmogus, bet būtina ir laikytis visų aprašytų procedūrų. Juk yra buvęs ne viena atvejis, kai antstoliai buvo apkaltinti, kad va, ten ir ten buvo maišelis su tiek ir tiek santaupų... O kur dar sąvokos "menkavertis" neapibrėžtumas... Kas man menkavertis, jums gal aukso vertės", - apie tai, kokias dilemas jam dabar tenka spręsti pasakojo G. Jonauskas.

Antstolių sprendimų vykdymo instrukcijose rašoma, kad "jei yra didelis kiekis vienarūšių ir (arba) mažaverčių daiktų (namų apyvokos reikmenų, aprangos, avalynės, dokumentų, knygų ir pan.), jie gali būti supakuojami į dėžes, maišus ir kt. arba sudedami į atskiras patalpas, kurios užantspauduojamos ir joms suteikiamas numeris".

Kai nėra galimybių užtikrinti iškeldinamojo turto apsaugą, antstolis aprašyto turto saugotoju skiria išieškotoją. Šiuo atveju tai būtų Savivaldybė. Jei taip nutiktų, VšĮ "Klaipėdos butai" dirketorė P. Maskeliūnienė sakė, jog visą G. Korsakienės turtą užrakintų tuose pačiuose kambariuose ir saugotų iki trijų mėnesių.

"Jei per tiek laiko nuomininkė to turto gavusi mūsų leidimą nepasiimtų, jį išvežtume į sąvartyną", - sakė P. Maskeliūnienė.

Gali sirgti

Psichoterapeutai, komentuojantys tokius atvejus, primena apie kaupimo maniją. Anot psichologės-psichoterapeutės Linos Jurkštaitės-Pačesienės, kai namai užgriozdinami daiktais taip, kad jie tampa pavojingi žmonių saugumui ir sveikatai, tai vadinama kompulsiniu kaupimu.

"Paprastai kaupikai renka viską, kas jiems atrodo vertinga. Vertinga jiems gali būti seni drabužiai, laikraščiai, maisto pakuotės, užrašai, šiukšlės ar kitos atliekos. Pasitaiko gyvūnų kaupimo atvejų", - LRT radijo laidai "60 minučių" yra sakiusi L. Jurkšaitė-Pačesienė.

Jos teigimu, visi šie daiktai suvokiami tarsi kaupiko asmenybės dalis, todėl, susidūrus su grėsme išsiskirti su jais, kaupikas patiria didelį nerimą, gali kilti depresija ar noras nusižudyti.

"Kadangi tai yra psichinis sindromas, reikėtų ieškoti specialistų pagalbos. Sutrikimas sėkmingai gydomas vaistais antidepresantais, tačiau psichoterapija taip pat rekomenduojama", - sakė specialistė.

Eimanto CHACHLOVO nuotr.

SERGA? Tokius daiktų kaupimo atvejus komentuojantys psichoterapeutai vadinama kompulsiniu kaupimu. Visi sunešti daiktai suvokiami tarsi kaupiko asmenybės dalis, todėl, susidūrus su grėsme išsiskirti su jais, kaupikas patiria didelį nerimą, gali kilti depresija ar noras nusižudyti.