Emigrantų vaikai nebepritampa

Statistika rodo, kad kasmet vis daugiau emigrantų grįžta į Lietuvą. Su užsienyje dirbusiais tėvais grįžta ir vaikai, kurių laukia naujas išbandymas - lietuviškos mokyklos suolas. Čia ir prasideda problemos, mat vaikams reikia pratintis ne tik prie naujų klasės draugų ir ugdymo programų, bet ir įveikti psichologines problemas.

Poreikis didėja

Kauno pradinių mokyklų pedagogų metodinio būrelio pirmininkė Jolanta Vengalienė atkreipia dėmesį, kad mokyklose daugėja vaikų, grįžusių iš užsienio su tėveliais, kurie ten dirbo. Ji sako, kad pirmiausia reikia įvertinti tokių vaikų žinias, o tada pritaikyti individualią mokymosi programą.

„Vienam iš vaikų buvo pasiūlyta kartoti ketvirtos klasės kursą, nes jo žinių neužteko pereiti į penktą klasę. Nors šis vaikas pirmas dvi klases mokėsi pas mus, o užsienyje pabuvo vos dvejus metus, mokymosi strategijos ir pasiekti rezultatai labai išsiskyrė. Kitas vaikas visą vasarą turėjo itin intensyviai dirbti su mokytojomis, kad pasivytų bendraamžius ir galėtų su jais mokytis“, - patirtimi dalijasi J.Vengalienė.

Pasak jos, didžiulė problema grįžus į mokyklą kyla todėl, kad užsienio šalyse itin ryškiai skiriasi ugdymo sistema. Lietuvių pamėgtoje Anglijoje pradinukais tampama nuo 5 metų ir vaikai turi daugiau laiko išmokti pradinių klasių kursą, o grįžę į lietuviškas vėžes jie susiduria su ypač dideliu tempu. Čia, žinoma, kietu riešutėliu tampa ir sudėtinga lietuvių kalbos gramatika.

„Reikia pasakyti, kad tėvus taip pat dažnai apima panika. Jie labai nori vaikui padėti, tikisi, kad viskas bus gerai, bet kartu patys mato, kad problema atsirado dėl padaryto sprendimo išvažiuoti ir perkelti vaiką iš vienos ugdymo sistemos į kitą. Tad dėl susidariusios situacijos jie ima jausti kaltę“, - teigia pedagogė.

Kartais tėvai, siekdami išvengti atotrūkio, stengiasi kuo daugiau bendrauti su Lietuvos pedagogais ir papildomai su vaiku užsienyje dirbti pagal lietuviškų mokyklų programas. Žinoma, jei tik planuoja sugrįžti į gimtinę. Kiti tėveliai, kurie susilaukia atžalų užsienyje, taip pat skuba grįžti į Tėvynę, kad vaikas galėtų nuo pirmos klasės lankyti lietuvišką mokyklą, nors ir tam taip pat reikalingas papildomas pasiruošimas.

Globalizacijos kaina

Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė teigia pirmuosius signalus apie grįžusių emigrantų vaikus mokyklose išgirdusi dar prieš gerą dešimtmetį: „Tuo metu aš dėsčiau kalbos didaktikos discipliną, o tokio dalyko, kaip lietuvių kalbos kaip ne gimtosios mokymasis, nebuvo. Į mane pradėjo kreiptis buvę studentai, kurių klasėse atsirado tokių vaikų, klausdami, ką jiems daryti. Tuomet mes kūrėme individualias programas, kaip jiems mokytis, kaip pasivyti bendramokslius. Juk tokio vaiko negali palikti vieno kokioje septintoje klasėje, kad jis mokytųsi pagal bendrą programą, jam reikalingas individualus dėmesys, intensyvesnis mokymasis.“

V.Leonavičienė teigia, kad yra atlikta tyrimų, jog vaikas iki maždaug 11 metų augdamas dviejų kalbų aplinkoje jas abi gali išmokti kaip gimtąsias. Žinoma, dažniausiai gimtąja kalba pripažįstama toji, kuria kalba vaiko artimiausia aplinka arba mama. Tokiu atveju tam tikrais etapais viena arba kita kalba tampa dominuojanti. Pavyzdžiui, jei jis iš užsienio grįžta gyventi į Lietuvą, greičiausiai lietuvių kalba jam taps gimtoji.

Pasak V.Leonavičienės, džiugu, kad šiandien Švietimo ir mokslo ministerija jau kuria programas, kaip dirbti su tokiais vaikais. Yra taikomos specialios priemonės, išleisti vadovėliai, nuolat rengiami mokytojai: „Gal kiek sunkiau šeimoms, kurios grįžta ne į didmiesčius, o į kaimelius, kur tėra viena mokykla, ir tuomet kyla dalykinio pedagogų pasirengimo problema.“

Žinoma, ilgai gyvenant užsienyje gimtoji kalba tampa nebe tokia sava, tačiau V.Leonavičienė nemano, kad visus šiuos žmones Lietuva praranda: „Esama daug pavyzdžių, kai šeimos Vokietijoje ar Amerikoje laikosi lietuviškų tradicijų, dainuoja lietuviškas dainas. Mes viso to nedarome, nes mums tai atrodo nereikalinga. Tad ryšys būnant toli nebūtinai susilpnėja, jis gali ir sustiprėti.

Žinoma, viskas būtų kitaip, jei šalies ekonominė padėtis pagerėtų ir mes jaustumėmės saugiai. Tuomet žmonės galėtų keliauti tik tam, kad pažintų kitas kultūras, o kitų kalbų mokytųsi, kad galėtų skaityti patinkančius pasaulio rašytojų kūrinius. Šiandien visas šis procesas yra globalaus pasaulio kaina, ir mes ją turime sumokėti.“

Viktorija GRIGALIŪNIENĖ, vaikų psichologė:

Jei tėvai grįžta su vaikais iš užsienio arba vaikų susilaukia ten ir tada grįžta, pats svarbiausias dalykas - kad vaikai yra su tėvais. Kai susiklosto tokios aplinkybės, kad laikas sugrįžti, tenka pripažinti, vaikams yra net šiek tiek lengviau adaptuotis nei suaugusiesiems. Nes vaikai labiau orientuojasi į tėvų poreikius ir emocijas, tad jei tėvai jaučiasi gerai, nestresuoja, tuomet ir vaikas jaučiasi gana saugiai. Tačiau taip būdinga vaikams iki paauglystės.

O paaugliams tokie pokyčiai nėra gerai. Jų pagrindinė aplinka yra bendraamžiai. Jei vaikas ilgą laiką gyveno užsienyje, Lietuva jam yra visiškai svetimas kraštas, kad ir kaip jį tėvai būtų auklėję ar skiepiję patriotizmą. Kyla rizika, kad paaugliai gali imti kaltinti tėvus dėl įvairių nesėkmių ir bėdų. Tai gali tapti viena iš depresijos priežasčių.

Reikalingas adaptacinis laikotarpis. Grįžtančioms šeimoms patariama parvykti vasarą - tada vaikai turėtų bent tris mėnesius apsiprasti, susipažinti su aplinka. Labai svarbu, kad vaikai jaustų, jog bus palaikomi šeimos, o kartu jiems pagelbės ir švietimo darbuotojai. Deja, žinome, kad šiandien tai ne visuomet užtikrinama.

Yra daug atvejų, kai tėvai palieka vaikus ir išvyksta, įsivaizduodami, kad vaikams kuria geresnį gyvenimą, nesuprasdami, kad kaip tik yra atvirkščiai. Nebereikia klausyti jokių legendų, yra atlikta daug tyrimų ir nustatyta, kad savęs žalojimas, rūkymas, alkoholio vartojimas būdingas vaikams iš emigrantų šeimų.

Vaikas sukelia sau skausmą, norėdamas pajusti, kad jis yra gyvas. Nes kai nėra artimų žmonių, vaikas nesugeba savęs identifikuoti. Palikti vaiką seneliams ar dėdėms, manant, kad jis pakankamai didelis ir pabus su jais, yra tas pats, kas sutuoktinį laikinai palikti pagyventi su kaimyno žmona. Juk vaikams niekas negali atstoti tėvų. Žmonės, kurie mano, kad vaikui svarbu materialiniai dalykai, klysta, svarbiausia - tėvų meilė. Tėvai, tvirtinantys, kad išvažiuoja dėl vaiko geresnio gyvenimo, tik bando taip pasiteisinti. Jei išvažiuoji, negali skaldyti šeimos, turi važiuoti su vaiku.

Statistika

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“