Kodėl Lietuva nesupranta Sausio 15-osios? Klaipėdos kraštas ištrintas iš istorijos

Kaip visuomenei suprasti istorikų šiandien komunikuojamas gilias, svarbias, analitines žinias, kai mes niekada mokykloje apie Sausio 15 – ąją nesimokėme? 

Klaipėdos krašto istorija sovietmečiu buvo 50 metų trinama, bet dar ir šiandien Lietuvos istorijos mokykliniuose vadovėliuose apie Klaipėdą yra paminėta tik dvejose vietose: Klaipėdą prijungė prie Lietuvos 1923 metais, Lietuva Klaipėdos krašto neteko 1939–aisiais. 

Pataisykite mane, mieli istorijos mokytojai, jeigu yra kitaip. 

Pamatinių žinių, mano manymu, apie Klaipėdos krašto istoriją beveik nėra. Jos labai mažai arba visai nepasakoja istorijos mokytojai mokyklose (priklauso nuo Lietuvos regiono). 

Visuomenė be žinių tiesiog negali suprasti šios dienos reikšmės Lietuvai. Kai nėra pamato, kaip galime dėti langus, duris, mūryti sienas, kad ir pačias kokybiškiausias?

Žiniasklaidoje šiandien skaitome ir girdime: „sukilimas“, „karinė operacija“, „Klaipėdos prijungimas“ (kartais – susigrąžinimas, atvadavimas). 

Vargu, ar eilinis lietuvis supranta, kam ir kokioje Klaipėdos vietoje šiandien dedami vainikai, kodėl nusilenkiama paminklui, kodėl renginiuose matome kažkokią keistų spalvų vėliavą?

Kad nėra suvokiama, ką šiandien minime Klaipėdoje, akivaizdu, kai programoje girdime Maironio „Lietuva, brangi“, kurios autorius buvo vienas tų, kuris iš Lietuvos istorijos trynė Klaipėdos krašto istoriją, nes ji buvo ir yra protestantiška. 

Piktintis ir apgailestauti – ne išeitis. 

Tikiu, kad tik švietimas ir šviesa tamsumas prašalina.

Raudonos plytos savo veikloje siekia edukuoti visuomenę apie Klaipėdos krašto kultūrą, stiprinti istorinį ir kultūrinį sąmoningumą, regioninį identitetą bei atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą. 

Kviečiu prisijungti.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.