Gimę geležinkelio stotyse, jose nori ir mirti

Gimę geležinkelio stotyse, jose nori ir mirti

Kupiškio rajone - Subačiaus geležinkelio stotis tapo Subačiaus miestu. O štai kažkodėl Skapiškio seniūnijoje žmonės dar tebedeklaruoja gyvenamąją vietą Skapiškio geležinkelio stotyje. Kodėl? Seniūnas Valdas Juškevičius atsidūsta: „Geležinkelio stotyse dabar tik mirštama“.

Skapiškio (Kupiškio r.) seniūnas konstatuoja liūdną tiesą: tos gyvenvietės - geležinkelio stotys dažniausiai mažos, čia niekas nebegimdo. O tiems, kurie dar likę, jau nebe taip svarbu, kaip vadinasi jų gyvenvietė.

Prieš penkiolika metų Vyriausybė savivaldybėms buvo išsiuntinėjusi priminimus, kad yra toks įstatymas, gyvenamosiomis vietovėmis įteisinantis miestus, miestelius, kaimus ir viensėdžius, o tokių gyvenviečių, kurių pavadinimų sudedamoji dalis yra „geležinkelio stotis“, neturi likti.

Buvo rekomenduojama apklausti vietos gyventojus, koks naujas pavadinimas tiktų labiausiai. Valstybinė lietuvių kalbos komisija net buvo paruošusi rekomendacijas, kaip žmonės galėtų perkrikštyti gyvenvietes - geležinkelio stotis, kurių tuo metu šalyje buvo 42. Viena pirmųjų į Vyriausybės raginimą atsiliepė Varėnos rajono savivaldybė. Po poros metų žemėlapyje nebeliko Valkininkų geležinkelio stoties, ji tapo Naujaisiais Valkininkais.

Tačiau dar bent penketą metų šis procesas beveik nejudėjo iš mirties taško. Savivaldybėms iniciatyvą rodyti nebuvo didelio noro, nes laukė neplanuotos išlaidos. Ruošiantis keisti pavadinimus be apklausų, reikėjo parengti ir naujus teritorijų, į kurias jungiamos gyvenvietės, planus. Be to, šito proceso niekas nespartino. Kodėl, atsakymas galėtų būti vidaus reikalų ministro patarėjo Karolio Vaitkevičiaus „Vakaro žinioms“ atsiųstas paaiškinimas. Neva VRM Viešojo valdymo politikos departamentas, susidūręs su gyventojų pasipriešinimu, nusprendęs paklusti žmonių valiai. Esą gyventojai be entuziazmo sutiko siūlymą keisti pavadinimus būgštaudami, kad jiems gali būti papildomai užkrauta biurokratų našta.

Kokia našta galėjo gąsdinti žmones? Viduklės seniūnė Daiva Ulinskienė prisiminė, kad Raseinių rajone pasirengimas keisti gyvenviečių pavadinimus truko 2-3 metus. Teko, laikantis visų būtinų procedūrų, apklausti vietos gyventojus.

„Mes jau geležinkelio stotis išgyvendinome. Šienlaukio geležinkelio stotyje buvo administracinis pastatas su keliais butais. Tą pastatą geležinkeliai atidavė savivaldybei, žmonės išsikėlė, problemos nebeliko. O Virgainių kaimo kitokia istorija. Čia jau visas kaimas gyveno geležinkelio stotyje. Įsivaizduokite, per kaimo vidurį eina geležinkelis. Vienoje pusėje Viduklės geležinkelio stotis, o už geležinkelio, kitoje pervažos pusėje, - jau Auštkelių kaimas. O tie Virgainiai buvo kelios gatvelės. Dabar viskas logiškiau sutvarkyta, žmonės džiaugiasi. Mums nebuvo kito pasirinkimo, tik sutikti su Virgainių pavadinimu, - kalbėjo seniūnė, - taip nebeliko gimusių Viduklės geležinkelio stotyje ir jau mažai kas prisimena, kad ir Šienlaukio kaimas buvo Šienlaukio geležinkelio stotimi.“

Ji sako suprantanti, kad gyventojams būna nepatogumų deklaruojant gyvenamąją vietą, kai iš Registrų centro reikia atsinešti pažymas. Bet tai, mano D.Ulinskienė, šiais laikais galima nesunkiai išspręsti, kad žmonėms nereikėtų mokėti „tų trijų eurų“.

O štai Rokiškio rajone Panemunėlio geležinkelio stotis buvo ir, atrodo, bus. Dėl gyvenvietės pavadinimo būta diskusijų, bet jos senokai baigtos. „Pavadinimą pakeisti lengva, bet yra žmonės, visi dokumentai, visur viskas kliūna. Tai yra dideli pinigai. Kol kas gyvenam kaip gyvenom“, - pavadinimo pakeitimo nauda abejoja Panemunėlio seniūnė Dalia Dubenčiukienė, nors čia pat pripažįsta, kad „du Panemunėliai taip pat kažkaip nelabai skamba“. Seniūnijos vadovė net neįsivaizduoja, kas tą procesą galėtų išjudinti.

Rokiškio savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas mano, kad jeigu tik žmonės norėtų, tai Taryba šį klausimą svarstytų lygiai taip pat, kaip dabar svarsto gyventojų prašymus keisti gatvių pavadinimus. „Kiek žinau, iš gyventojų pusės palaikymo nebuvo, žmonės nesugalvojo naujo pavadinimo“, - pasak direktoriaus, kai kuriuos galbūt sustabdė mintis, kad pakeitus pavadinimą nebeliks jų gimtojo kaimo.

2014 metais, Registrų centro duomenimis, buvo likusios 35 tokios gyvenvietės. VRM Vietos savivaldos politikos skyriaus specialistės Aurelijos Tranylienės teigimu, pastaraisiais metais šis procesas suaktyvėjo, tačiau iki šiol geležinkelio stotimis tebėra vadinamos 19 gyvenviečių.

 

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder