Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus pagyros, kad aukštojo mokslo reforma Lietuvą perkėlė iš autsaiderių į vidutiniokes, ir toliau patiria fiasko. Nors, pasak jo, Lietuvos aukštasis mokslas dėl reformos finansuojamas daug geriau nei kitose šalyse, rekordinis šių metų paraiškų skaičius socialinėms stipendijoms gauti, kaip rodo ministro kalbos, - tik blefas.
Trukdo mokslams
Vilniaus universiteto antro kurso lietuvių filologijos ir suomių kalbos studentė Šarūnė socialinės pašalpos prašo jau trečią kartą. "Mano tėvai išsiskyrę. Tėtis su šeima nebendrauja, o mama sunkiai serga ir nedirba. Be artimųjų pagalbos, vienintelės šeimos pajamos yra gaunama socialinė pašalpa, kuri siekia vos 390 litų", - pasakojo mergina.
Dėl pinigų trūkumo Šarūnė priversta gyventi bendrabutyje, kuriame motyvuotai ir stropiai studentei nėra jokių sąlygų mokytis. "Kambaryje gyvename trise. Susikaupti esant triukšmui arba susitarti su kambariokėmis neišeina, todėl po paskaitų iki vakaro lieku skaitykloje ir mokausi. Kai tokios sąlygos, kenčia ir sveikata, ir mokslai", - apie nestudentiškus rūpesčius pasakojo Šarūnė.
Paklausta, ar gaunamos stipendijos pakanka pragyvenimui, mergina nedrįso skųstis. "Žinoma, tenka susidėlioti prioritetus ir gerai apgalvoti, kam leisti pinigus, juolab kad dar taupau magistro studijoms. Tačiau pavalgyti užtenka", - tikino ji.
Apverktina padėtis
Valstybinio studijų fondo atstovė Milda Papinigienė pasakojo, kad, palyginti su pavasario semestru, paraiškų socialinei stipendijai gavo net keliais tūkstančiais daugiau. Anot jos, gerokai šoktelėjusius skaičius galėjo lemti pablogėjusi žmonių socialinė padėtis.
"Išaugo skaičius ne tik prašančiųjų socialinių stipendijų, bet ir socialinių pašalpų. Akivaizdu, kad žmonių pragyvenimo lygis neauga", - dėstė M.Papinigienė.
Pasak jos, socialines stipendijas gauna visi jos prašantieji, tačiau studento socialinė padėtis, švelniai tariant, turi būti kone apverktina, kad šis atitiktų keliamus reikalavimus.
Stipendija - tik badaujantiems
"Studentas gali prašyti socialinės stipendijos, jei jis yra neįgalusis, arba jam nustatytas ne didesnis kaip 45 proc. darbingumo lygis. Taip pat studentai, kuriems dar nėra 26 metai bei kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta globos rūpyba ir tie, kurių abu tėvai yra mirę. Tai reiškia, kad studentas arba jo šeimos narys bet kuriuo atveju turi būti socialinės pašalpos gavėjas", - reikalavimų sąrašą dėstė M.Papinigienė.
Atrodo, kad studentai, kurių tėvai gauna kad ir minimalius atlyginimus, priskiriami pasiturinčiųjų grupei, mat jei studentas arba jo šeimos narys turi būti socialinės pašalpos gavėjas, reiškia, kad šeimos pajamos negali viršyti 350 litų.
10 tūkst. - Tiek studentų šįmet nepajėgs pragyventi be socialinės pašalpos.
Skurdas nepalieka išeičių
Juozas GALGINAITIS - Vilniaus universiteto prorektorius:
Studentai, jų šeimos gyvena ne geriausius laikus. Didelis paraiškų skaičius gali būti susijęs ir su tuo, kad ne visi gauna valstybės finansuojamas vietas. Daugelis šeimų apmokėti vaikų mokslams turi imti dideles paskolas. Tačiau ir socialinė stipendija ne visada išeitis, nes ją gauti sunku.
Atsiranda pavojus, kad gabūs jaunuoliai negalės studijuoti vien dėl pinigų trūkumo.
Normalu, kad negavę valstybės finansuojamos vietos ne visi studentai ryžtasi imti paskolą. Todėl ir patys universitetai turi būti suinteresuoti ieškoti talentų, juos remti ir skatinti. Tokiu būdu daroma nauda ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visai tautai. Suteikus paramą gabiam jaunuoliui galima tikėtis, kad jis po studijų liks Lietuvoje dirbti.
Valstybės parama turėtų būti didesnė. Kai matai konkrečius atvejus, tiesiog širdį spaudžia - juk daugeliui šeimų vaiko išvykimas studijuoti į kitą miestą reiškia labai dideles pastangas.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą