Pirmą kartą atėjusiems į tarnybą nuteistiesiems ir nežinantiems, kas yra probacija, pareigūnė Birutė Prialgauskienė sako: "Mes esame skaistykla tarp pragaro ir rojaus. Jūsų rojus - namai, pragaras - pataisos namai, o mūsų tarnyba - koridorius tarp jų."
Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos paskirtis - prižiūrėti asmenis, nuteistus ne laisvės atėmimo bausme, kad jie vykdytų teismo įpareigojimus, padėti jiems integruotis į visuomenę. Jos klientai - ir lygtinai paleisti asmenys iš laisvės atėmimo vietų.
Vargina biurokratija
"Pas mus sudėtinga biurokratija, keliami reikalavimai, kurie nėra susiję su praktika, skęstame ieškodami problemų ten, kur jų neturėtume ieškoti. Slegia visuomenės nesupratingumas. Policijos pareigūnas teistą žmogų priima kaip gyvulį, kurį reikia gaudyti. Mano, kad sugavo ir išsprendė jo problemas. Nesuvokia, kad jeigu jis seksualiai išnaudojo vaiką, tai darys ir toliau, kai pareis iš kalėjimo. Nei jo, nei vagies mes negalime nužudyti, jis anksčiau ir vėliau turi išeiti į visuomenę", - sako Probacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Viršilas, šį darbą dirbantis jau beveik 13 metų. Jo klientai - žudikai, prievartautojai, seksualiniai nusikaltėliai.
"Džiugina, kai matai pasikeitusį žmogų, pavyzdžiui, nustojusį vartoti psichotropines medžiagas, kai atvažiavęs iš Anglijos, Ispanijos ar Vokietijos asmuo užeina padėkoti", - prisipažįsta V. Viršilas.
Pavyzdžiui, visiškai pasitaisė heroininis narkomanas, kuris gatvėje vietoje dyzelinio kuro pardavinėjo vandenį. Grįžęs iš kalėjimo jis nusipirko butą išsimokėtinai, dirba du darbus, vaikšto į bažnyčią, lanko anoniminių narkomanų grupę.
V. Viršilo praktikoje buvo ir "bomžas", gyvenęs Kalotės šiukšlyne, ten nužudęs savo sugyventinę, bet sugebėjęs atsistoti ant kojų.
"Atkrytis taip pat yra žmogaus pasikeitimo proceso dalis. Pavyzdžiui, vienas vyras, kuriam dabar apie 37 metus, gavo 20 metų laisvės atėmimo bausmę, nes gerdamas mėnesiais žiauriai žudė žmones. Paleistas lygtinai po 16 metų per ketverius metus prižiūrimas probacijos pareigūnų turėjo du atkryčius, t. y. vėl užgėrė, bet tik po vieną dieną. Iš karto skambino seseriai, ėjo pas anoniminius alkoholikus atgailauti, į bažnyčią. Jis žino - pradės gerti, vėl žudys. Šiuo metu vyras dirba rimtoje įmonėje, turi sugyventinę, jie laukiasi vaiko", - pasakojo V. Viršilas.
Privalo atlikti namų darbus
Probacijos tarnybos pareigūnai teistus asmenis kontroliuoja įvairiais būdais - ir važinėja naktimis į namus, ir elektroninėmis priemonėmis tikrina, ir alkoholio matuokliais, ir šlapimo testais, ir su darbdaviais bendradarbiauja.
Kita darbo dalis - elgesio korekcijos užsiėmimai pagal įvairias programas, pirktas iš užsienio valstybių ir pritaikytas kiekvienai "klientų" kategorijai - smurtininkams, seksualiniams nusikaltėliams, vagims, psichiką veikiančių medžiagų platintojams ir kt.
PAREIGŪNAI. Probacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Viršilas (dešinėje) ir Probacijos tarnybos vadovas Juras Kilijonas tiki, kad teisti asmenys gali pasikeisti. Mindaugo DRĄSUČIO nuotr.
Nuteistasis įpareigojamas gydytis priklausomybės ligą, jam draudžiama svaigintis ir kt. Jis su konsultantu smulkmeniškai analizuoja nusikaltimą - pavyzdžiui, kokios mintys buvo prieš tvirkinant mažą vaiką, veiksmo metu ir po nusikaltimo. Asmuo gauna namų darbus. Pavyzdžiui, turi parodyti, kaip jis dirba su savo dirgikliais - kaip šeštadienio vakarą mėgina sustabdyti alkoholio vartojimą tam, kad išvengtų sekmadienį atkryčio - sirgdamas pagiriomis nežiūrėtų vaikų pornografijos.
Turimi ir tam tikri įrankiai, pavyzdžiui, blogų dalykų, kuriuos pats asmuo susirašo, kortelė piniginėje. Pavyzdžiui, kas bus blogai, jeigu jis vėl tvirkins vaiką - kalėjimas, patyčios, artimųjų nusivylimas. Šeštadienį prieš gerdamas alkoholį jis turi išsitraukti tą kortelę, perskaityti ir nuspręsti - gerti ar ne.
Atkritusiųjų procentas nedidelis
Probacijos pareigūnai tarpininkaujant kitoms institucijoms padeda daryti elementarius dalykus nuteistajam kabinantis į gyvenimą - susitvarkyti asmens dokumentus, užsiregistruoti Darbo biržoje, gauti prieglobstį nakvynės namuose, rasti laikiną darbą - neretai pas ūkininkus kaimuose, nukreipia juos į anoniminių alkoholikų kursus, skatina atsisakyti alkoholio arba kitų svaigiųjų medžiagų, atkurti socialinius ryšius, grįžti į šeimą. Tarnyba turi gerų pavyzdžių, kai visuomenės ir šeimos atstumtas žmogus pareigūnams padedant grįžta į normalų gyvenimą.
Atkritusiųjų arba įtariamųjų padarius naujas nusikalstamas veikas per metus vidutiniškai iš 4 tūkst. būna 85-90, t. y. 3,3 proc. Uostamiesčio tarnybos vadovo Juro Kilijono teigimu, tai labai geras rezultatas, pavyzdžiui, Vokietijoje tokių būna ir apie 50 proc.
"Recidyvas vidutiniškai siekia apie 20 proc. skaičiuojant ilgą laiką. Dabar mes kalėjime vienu metu turime kokius 6 tūkst. žmonių. Jeigu jie nuolatos kartotų tuos nusikaltimus, jų būtų kur kas daugiau. Mūsų visuomenėje yra apie 10 proc. teistų žmonių, bet 280 tūkst. žmonių kalėjimuose nesėdi. Būna tik išimtiniai atvejai, kai nuteistas už dvigubą žmogžudystę asmuo, atsėdėjęs 16 metų, išėjęs toliau žudo. Dažniausiai nusikaltimus kartoja vagys. Jų bausmės trumpos, visuomenė jų atžvilgiu yra gana tolerantiška. Kriminalinės kultūros pagrindą sudaro vagys, recidyvistai ir nepilnamečiai", - sako V. Viršilas. Beje, nepilnamečių gerokai sumažėjo. Pradėjęs dirbti 2007 metais jis turėjo 87 prižiūrimus nepilnamečius vien tik Klaipėdos mieste, šiuo metu jų uostamiestyje 14. Vienas dalykas - sensta visuomenė, kitas - pagerėjo ekonominė situacija, trečias - teisėsauga dirba efektyviai.
Šiemet rezultatams įtakos turės tai, kad vairavimas išgėrus jau traktuojamas kaip nusikalstama veika, todėl šiemet atkritusiųjų rodiklis gali būti net 3,5 proc.
"Norėtųsi daugiau pagalbos sulaukti iš visuomenės, kad informuotų, pamatę išgėrusį asmenį prie vairo. Taip galima apsaugoti ir jį, ir dar kitą žmogų nuo nelaimės. Jeigu išgėręs asmuo gali sėsti prie vairo, tai reiškia, kad jis neturi atsakomybės jausmo, yra potencialus žmogžudys. Deja, tokių yra gana daug", - sako probacijos pareigūnė B. Prialgauskienė.
Pavojingiausi psichopatai
J. Kilijonas sako, kad didesnių problemų su žudikais tarnyba neturi, kur kas daugiau jų kyla dirbant su smurtautojais artimoje aplinkoje ir su vagimis. "Mūsų pareigūnai dirba pagal sudėtingas elgesio keitimo programas, veda specialius užsiėmimus, rezultatai yra neblogi, bet dar tikrai turime tobulėti norėdami gydyti tą visuomenės dalį", - sako jis.
Jo teigimu, pavojingiausi iš prižiūrimų asmenų yra psichopatai. Paprastai jų elgesys būna agresyvus, neretai jie elgiasi neadekvačiai. Patys jie nėra linkę kreiptis pagalbos į psichiatrus.
Probacijos skyriaus pareigūnė B. Prialgauskienė, dirbanti 10 metų, sako, kad psichopatai yra sudėtingo elgesio žmonės, privalantys atsakyti už savo veiksmus. Tikri ligoniai paprastai neteisiami, jie nepakaltinami ir gydomi. "Vadinamuosius psichopatus stengiamės perauklėti, kad nedarytų žalos visuomenei ir patys sau. Dažniausiai jų nusikaltimai būna smurtiniai. Neretai jų elgesio nukrypimus iššaukia psichiką veikiančios medžiagos - narkotikai ar alkoholis. Įtakos turi ir socialinė aplinka, kurioje jie užaugo. Tokie nesugeba gyventi pagal priimtą tvarką. Jiems taikomos įvairios korekcinės programos, sukurtos Didžiosios Britanijos, Amerikos mokslininkų ir adaptuotos Lietuvoje", - pasakojo B. Prialgauskienė.
Teistieji asmenys būna nusiteikę priešiškai programų atžvilgiu. Dažniausiai kaltę jie bando suversti partneriams. Smurtautojas vyras labai priešinasi, kai jam reikia atlikti namų darbus.
"Klientai mūsų nepuola, išskyrus tuos atvejus, kai būna labai girti ir nesuvokia, su kuo bendrauja. Man darbas patinka, ypač kai matau rezultatą, kai žmogaus santykiai šeimoje pagerėja, jis nebedaro teisės pažeidimų. Kai mūsų prižiūrimieji vėl ko nors prisidirba, liūdime visi, nes į jų resocializaciją įdedame didelį indėlį", - sako pareigūnė.
Jeigu pareigūnai mato, kad žmogus darosi pavojingas, duoda teikimus teismui, informuoja policijos pareigūnus. "Vienas asmuo labai norėjo susidoroti su buvusios sugyventinės dabartiniu draugu. Išgėrus jam užeidavo pykčio priepuoliai. Norėdama užbėgti įvykiams į priekį, stengiausi jį nukreipti į gydymo įstaigą. Jis atsigulė į ligoninę savo noru. Sunkiau su narkomanais, jie labai nenori gydytis", - pasakojo B. Prialgauskienė.
Beje, su tarnybos "klientais" bendrauja ir savanoriai iš Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros. Prie kiekvieno pareigūno yra priskirtas psichologijos studentas, kuris dirba pagal švedų motyvacinę programą.
"Konsultacijas jie vertina skeptiškai"
Reda VALIŪNAITĖ, psichologijos studentė, pusmetį savanoriauja Probacijos tarnyboje
Tai keisti žmonės, priklausomi nuo alkoholio, daugelis - nuo narkotikų. Amžius įvairus. Vieni turi pinigų ir nori viską išbandyti, kitiems niekas nesiseka gyvenime. Jų būna ir iš gerų šeimų. Trumpai tariant, tai asmenys, turintys santykių problemų. Konsultacijas jie vertina skeptiškai - ką psichologė savo pliurpalais padės. Sunkiausia motyvuoti žmones norėti savo labui kažką padaryti geriau. Liūdna, kai matai, kad tas pasitaisymas iki pirmo streso, iki pirmo užgėrimo. Po atkryčio vėl viskas iš pradžių, tai gana ilgas procesas.
"Galime gyventi ir kitokioje visuomenėje"
Laura ŽALANDAUSKAITĖ, psichologijos studentė, trejus metus savanoriauja Probacijos tarnyboje
Tokia savanorystė nėra sunki ir labai daug ko išmoko. Kai matai teigiamus rezultatus, tiki, kad mes vis dėlto galime gyventi ir kitokioje visuomenėje. Daugelis žmonių nenori turėti nieko bendro su ta žmonių grupe, kurie pasižymi kriminaliniu elgesiu, tačiau mes nežinome, ar patys neatsidursime jų vietoje. Kai niekas nebetiki tokiais žmonėmis, svarbu, kad atsirastų, kas jais tiki. Mane džiugina, kai žmogus pasako: "Laura, aš jau negeriu savaitę", kai tau nuoširdžiai dėkoja, gailisi, kad baigėsi užsiėmimai. Pasitaiko ir tokių, kurie siunčia po velnių, kaltina sistemą ir nemato savo problemos. Galų gale ir jie pradeda kalbėti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą