Pasak "Pasaulinės populiacijos ataskaitos" (ang. World Population Review) 2020 metų statistikos, Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi visame pasaulyje.
Viena iš "Positive vibes" renginio dalių buvo atvira diskusija su psichologėmis apie tai, kaip galima suteikti pagalbą apie savižudybę galvojančiam asmeniui.
Psichologės priminė, kad išklausyti žmogų - nieko nekainuoja. O būtent tai gali padėti žmogui suprasti, kad jis nėra vienas kovoje su savo jausmais ir išgyvenimais. Pridėta, kad yra labai svarbu neteisti ir nenuvertinti žmogaus potyrių ir jausmų.
"Svarbiausia parodyti, kad esame šalia, kad paklaustume, apie ką jis galvoja, kaip jaučiasi, kaip būtų galima padėti", - sakė LCC tarptautinio universiteto psichologijos profesorė Jurgita Babarskienė.
Pajutus, kad mintys apie savižudybę nepalieka, profesorės teigimu, verta kreiptis profesionalios pagalbos. Tačiau neretai žmonės nusprendžia nesikreipti į profesionalus dėl turimų negatyvių stereotipų.
"Kai žmogui pasiūloma profesionali pagalba, prasideda įvairios nuostatos - aš ne beprotis, tu man nesakyk, kad aš nenormalus. Man atrodo, prevencija prasideda dar anksčiau. Kai dar vaikystėje paaiškinama, kad turėti emocinių problemų yra normalu, bet nemalonu", - pastebėjo LCC tarptautinio universiteto psichologijos profesorė Julija Gaiduk.
Pasak psichologės Irinos Greičienės, lietuvių tauta yra uždara ir apie savo jausmus nekalba.
O vaikai auginami su kritikos gaidele, atsižvelgiant į jų trūkumus, o ne privalumus, tad nieko nuostabaus, kad jaunimas neturi savivertės.
"Normalu turėti problemų, žmonės gali patirti visokiausių emocijų, nereikia visada šypsotis ir sakyti, kad viskas gerai. Kartais ir aš sakau, kad turiu problemų, kad žmonės nebijotų pasidalinti savo jausmais", - sakė LCC tarptautinio universiteto psichologijos profesorė J. Babarskienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą