Pradžioje Šviesuoliai buvo prisiminti parodant jų nuotraukas multimedijoje ir skambant smuiko muzikai. Prisiminti buvo aktoriai, muzikai, choreografai, dailininkai, fotografai, architektai, muziejininkai, rašytojai, žurnalistai ir bibliotekininkai. Renginį vedusi bibliotekos Informacijos ir bibliografijos skyriaus vedėja Vida Silkauskienė atsiprašė, jei susirinkusieji tarp nuotraukų neišvydo vieno ar kito jau mirusio kultūros atstovo nuotraukos, mat buvo mažai laiko ruoštis renginiui ir visų įtraukti nebuvo galimybės.
Renginyje dalyvavusi buvusi Švietimo skyriaus vedėja Nijolė Novogreckienė kalbėjo, jog su dauguma Anapilin iškeliavusių kultūros darbuotojų jai tekę ir bendrauti, ir renginius organizuoti, ir kitokia veikla užsiimant susitikti. N. Novogreckienė trumpai prisiminė ir papasakojo apie daugumos iškeliavusiųjų nuopelnus ir paliktus gilius pėdsakus ne tik jos, bet ir visų klaipėdiečių širdyse. Ji bibliotekininkėms pasiūlė kitais metais tarp kultūros šviesuolių įtraukti ir drožėjus, verpėjus bei su gintaru dirbusių žmonių pavardes.
Nijolė Narijauskaitė – Gražienė papasakojo prisiminimus apie savo vyrą aktorių Bronių Gražį, perskaitė jo parašytas eiles pažįstamiems aktoriams. „... Tu teatro istorija. Tu Klaipėdos Senamiesčio dalis, kuri ir Tau išėjus liko Tavąja aura apšviesta, - Teatro aikštė, pakverpusi prie Danės upės. Ir užeigose, ir baruose, ir Tavo nutylėtose Senamiesčio gatvelėse. Tu liksi su mumis, Seneli...“ – tokius B. Gražio parašytus žodžius apie aktorių Vytautą Kanclerį, vadintą Seneliu, eilėraštyje „In Memoriam Vytautui Kancleriui“, perskaitė N. Narijauskaitė – Gražienė.
Aktorė Nijolė Sabulytė sakė pagalvojusi, kad išėję aktoriai ten turi geresnį kolektyvą nei kad mes dabar turim, kas pas mus beliko. „Tada buvo labai geras laikas, mes mokėmės iš tuometinių aktorių“ – sakė prisimindama išėjusius kolegas renginyje dalyvavusi aktorė N. Sabulytė.
Klaipėdos universiteto leidyklos direktorė Lolita Zemlienė prisiminė Anapilin iškeliavusį grafiką ir kaligrafą Algį Kliševičių. Ji pagalvojo, jog bibliotekoje apie A. Kliševičių būtų geriausia kalbėti kaip apie knygos dailininką. „Jis buvo toks, kuris suprato, kas yra knyga ir kokia ji turėtų būti. A. Kliševičius buvo labai žingeidus, jei ko nemokėjo, stengėsi iš kolegų ir kitų žmonių išmokti. Jo knygų viršeliai tokie subtilūs, knygų maketai atskleidžia paryškina knygos turinį...“ – taip apie Algį Kliševičių, dvylika metų išdirbusį Klaipėdos universiteto leidykloje, sakė leidyklos direktorė L. Zemlienė, pridurdama, kad A. Kliševičius buvo tarsi mokytojas, kadangi iš jo kolegos nemažai visko išmoko.
Kita kalbėjusi poetė Dalia Bielskytė prisiminė savo draugą dailininką Arūną Mėčių.
Dailėtyrininkas Petras Šmitas trumpai prisiminė apie kiekvieną iš 20-ties tam vakarui pasiruoštų pakalbėti Anapilin iškeliavusių dailininkų.
Tuo tarpu paskutinioji iš svečių kalbėjusi rašytojo Rimanto Černiausko žmona Helena Černiauskienė pasidžiaugė, jog kartu su vaikais pavyko išleisti paskutiniąją vyro knygą „Tolminkiemio istorijos“. Nepaisant to, minėta knyga buvo ir įgarsinta tiems, kurie negali skaityti.
Pasisakius visiems svečiams, renginio vedėja V. Silkauskienė paprašė savo mintimis nusiųsti žvakelę rašytojui Romualdui Granauskui, iškeliavusį Anapilin prieš keletą dienų.
Paskutinis žodis buvo suteiktas bibliotekos direktorei Bronei Lauciuvienei, kuri trumpai prisiminė Anapilin iškeliavusius bibliotekininkus. B. Lauciuvienės kalbos pabaigoje kiekvienas išėjęs buvo pagerbtas Tylos minute.
Pabaigoje dar kartą buvo parodytos renginio pradžioje rodytos iškeliavusių kultūros Šviesuolių nuotraukos skambant smuiko muzikai, kurią dovanojo smuikininkas Juozas Staniulis.
Viso renginio metu projektoriuje buvo matomi Anapilin iškeliavusio poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai: „Sau į kelią neimu aš nieko. Tegu viskas Jums, brangieji, lieka, - ...“.
Rašyti komentarą