Viskas prasidėjo nuo to, kad Čikagoje gyvenanti Rasos ir Jordano Riaukų šeima pakvietė savo kelis draugus susirinkti ir atšvęsti Jūros šventę. Kitais metais prie Rasos ir Jordano jau prisijungė daugiau draugų, pagaliau jų tiek pagausėjo, kad net ir nebetilpo vienos šeimos namuose, reikėjo rasti vietą, kur galėtų susirinkti ir daugiau žmonių. Ta vieta buvo rasta netoliese - gražioje upės deltoje.
Čikagoje gyvenantys klaipėdiškiai šiemet Jūros šventę šventė jau dvyliktąjį kartą. Šventės vedėja Rasa po Neptūno bei Undinės pasveikinimo bei šventės atidarymo, vėliavos pakėlimo, pranešė, kad klaipėdiškiams turi netikėtą staigmeną - Klaipedos mero Vytauto Grubliausko sveikinimą.
"Nors mus skiria Atlantas, bet yra dalykų, kurie mus vienija ir jungia - tai gimtasis miestas Klaipėda, gimtasis kraštas Lietuva, tai mūsų meilė ir tikėjimas, kad esame Lietuvos jūrinės valstybės atstovai. Sveikinu iš pačios jūros šventės šurmulio čikagiškius, klaipėdiškius ir visus kitus, esančius Čikagoje, su Jūros švente ir linkiu, kol bus gyvas nors vienas klaipėdiškis, lietuvis, švęsti Jūros šventes. Gražios šventės ir įspūdžių jums visiems", - sakė meras.
Nuostabi akimirka, nutiesusi tiltus tarp Klaipėdos ir Čikagos, sulaukė itin ilgų plojimų. Ir čia galima atskleisti paslaptį: pirmieji miesto vadovo kartu su dukra ir Klaipėdos džiazo orkestru įrašytą dainą "Svajonių miestas" išgirdo ne uostamiesčio gyventojai, bet Čikagos klaipėdiškiai. Ne vieno akyse matėsi ašaros.
Humoro kupinas komandų prisistatymas šį kartą buvo apie emigrantus. Gerai, kad žmonės sugeba iš savęs pasišaipyti, į dažnai nelinksmas istorijas pažvelgti linksmai. Stebėtojų šventėje nebuvo, visi buvo dalyviai. Po to sekė estafetės, vaikų varžybos, tinklinis, renginys keitė renginį. Toliau sekė bendras kepsnių ruošimas, "skanesnio" stalo varžybos, naktį - šokiai ir dainos, kitą rytą - žuvų gaudymas bei žuvienės virimas.
Kasmet girdime vis garsesnius išeivijos lietuviškųjų organizacijų nusiskundimus, kad vis sunkiau suburti išeivijos lietuvius į renginius, o juo labiau įkalbinti juos padėti juos organizuoti. Spaudoje net kelis kartus nuskambėjo liūdnos gaidelės, kad jei lietuviai ir susirenka į renginius, tai tik pavalgyti ir išgerti (o kartais ir nusigerti!). Šioje šventėje nebuvo matyti nei išgėrusių, nei nusigėrusių.
"Jūros šventę mes rengiame sau, patys esame rengėjai ir patys dalyviai. Mums nereikia kviesti pagalbininkų, kone visi, planuojantys atvykti, skambina, klausia, kuo galėtų padėti bei prisidėti", - sakė organizatorė Rasa.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą