Ka­ti­nas už­muš­tas, kai­my­nai nirš­ta

Šiau­lių ra­jo­no gy­ven­to­ja ra­do už­muš­tą ir ša­lia ke­liu­ko nu­mes­tą sa­vo ka­ti­ną Gar­fil­dą. Ji ma­no, kad tai kai­my­nų kerš­tas. Kai­my­nas nei­gia, bet ver­da pyk­čiu – kal­ti­na ka­ti­ną nu­ga­la­bi­jus jo ke­tu­rias viš­tas. Ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tui dar ne­te­ko gir­dė­ti apie viš­tas pjau­nan­tį ka­ti­ną.

Kad jų ka­ti­nas gu­li ne­gy­vas ša­lia Rau­dė­nų (Šiau­lių ra­jo­nas) gy­ven­vie­tės ke­liu­ko, Da­ni­kaus­kams pa­sa­kė kai­my­nė. Jį ma­tė ir iš mo­kyk­los ėję vai­kai, ki­ti rau­dė­niš­kiai.

Rus­vos spal­vos ka­ti­ną Al­gir­dui Da­ni­kaus­kui pa­do­va­no­jo per­nai bir­že­lio mė­ne­sį Tė­vo die­nos pro­ga. Šei­ma jį per žie­mą au­gi­no kam­ba­ry­je, o pa­va­sa­rį ėmė leis­ti į lau­ką. Gar­fil­das bu­vo la­bai my­li­mas, vi­sur se­kio­jo pa­skui sa­viš­kius.

Zig­ri­da Da­ni­kaus­kie­nė ma­no, kad jų Gar­fil­dą ga­lė­jo už­muš­ti kai­my­nai. Praė­ju­sią sa­vai­tę jie pa­kė­lė triukš­mą, kad ka­ti­nas pa­pjo­vė ke­tu­rias viš­tas.

Z. Da­ni­kaus­kie­nė, nors ir abe­jo­jo, kad tai ka­ti­no dar­bas, pa­si­siū­lė už jas su­mo­kė­ti. Kai­my­nai pi­ni­gų at­si­sa­kė. Jie pa­rei­ka­la­vę, kad ka­ti­nas bū­tų su­nai­kin­tas. Z. Da­ni­kaus­kie­nė at­sa­kiu­si, kad to tai tik­rai ne­da­ry­sianti. Jai at­sa­ky­ta, kad ta­da ka­ti­nu pa­si­rū­pin­sią pa­tys.

„Jei už­mu­šit, at­neš­kit, kad pa­lai­do­ti ga­lė­tu­me“, – apie po­kal­bį pasakojoZ. Da­ni­kaus­kie­nė.

Ji ma­no, kad viš­tų ka­ti­nas net ne­pa­jėg­tų įveik­ti. Yra ži­no­ma, kad ap­link vaikš­to šeš­kas – gal tai jis pas kai­my­nus su­si­ra­do gro­bį?

Z. Da­ni­kaus­kie­nė dėl už­muš­to ka­ti­no krei­pė­si į po­li­ci­ją.

Už žiau­rų el­ge­sį su gy­vū­nais yra nu­ma­ty­ta bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se nu­ro­dy­ta, kad tas, ku­ris žiau­riai el­gė­si su gy­vū­nu, jei­gu dėl to gy­vū­nas žu­vo ar­ba bu­vo su­luo­šin­tas, ar­ba kan­ki­no gy­vū­ną, yra bau­džia­mas vie­šai­siais dar­bais ar­ba bau­da, ar­ba areš­tu, ar­ba lais­vės atė­mi­mu iki vie­ne­rių me­tų.

Šei­mi­nin­kas kei­kia­si ir pul­di­nė­ja

Ja­ni­na Gri­gu­ty­tė žur­na­lis­tą kie­me su­ti­ko riks­mu: „Ko­dėl ant gas­pa­do­riaus vi­si puo­lat?!“

Šei­mi­nin­kės mi­ni­mas "gas­pa­do­rius" – Juo­zas Kaš­ke­lis, vos tik pro lan­gą pa­ma­tęs, ėmė keik­tis ir gra­sin­ti. Ban­dė pro jį iš­šok­ti. Pa­ga­liau į kie­mą nu­spren­dė įsi­verž­ti pro du­ris, bet tuoj pat pa­klu­so sa­vo drau­gės įsa­ky­mui grįž­ti į vi­dų.

J. Gri­gu­ty­tė pa­sa­ko­jo, kad ding­da­vo viš­čiu­kai, juos ras­da­vo su­dras­ky­tus. Ji ma­niu­si, kad viš­čiu­kus nu­si­ne­ša krank­liai. Kar­tą pa­se­ku­si viš­čiu­ką tem­pian­tį ka­ti­ną ir ži­no, kie­no jis. Ma­čiu­si, kad kiau­ši­nį įsi­kan­dęs iš tvar­to ne­šė. Per sa­vai­tę ke­tu­rias viš­tas ra­du­si ne­gy­vas.

So­dy­bos šei­mi­nin­kė pa­tvir­ti­no, kad Z. Da­ni­kaus­kie­nė už viš­tas siū­lė pi­ni­gų, bet ji jų neė­mu­si, pa­sa­kiu­si: „Aš ne­nu­bied­nė­siu, bet tą ka­ti­ną lik­vi­duo­kit. To ka­ti­no čia ne­bus“.

Kas tą ka­ti­ną už­mu­šė, ji ne­ži­nan­ti. Tą die­ną jų abie­jų ne­bu­vę na­muo­se – va­žia­vę į Šiau­lius.

Pa­si­kal­bė­ti su J. Kaš­ke­liu bu­vo neį­ma­no­ma. Jis šū­ka­vo pro lan­gą. Iš­puo­lė į kie­mą, bet drau­gei pa­stū­mus, at­si­dū­rė ant že­mės. „Kai žmo­gus išeis, gau­si nuo ma­nęs dar ne taip“, – pa­ža­dė­jo mo­te­ris.

Po ku­rio lai­ko vėl iš­bė­gęs iš tro­bos J. Kaš­ke­lis puo­lė žur­na­lis­tą.

„Ma­no po­nas šian­dien gir­tas“, – paaiš­ki­no J. Gri­gu­ty­tė.

Bet ko­dėl jis toks ag­re­sy­vus? „To­dėl, kad ne­tei­sin­ga yra. Vos tik po­li­ci­ja iš­va­žia­vo – tuoj jūs pri­si­sta­tėt“, – at­sa­kė J. Gri­gu­ty­tė.

Ji į Rau­dė­nus at­vy­ku­si prieš ke­le­tą me­tų. Jau su­si­da­riu­si nuo­mo­nę apie mies­te­lį: „Atė­jo­me gy­ven­ti, ne­spė­jo­me ko­jų su­šil­ti, ir aš pa­ma­čiau, koks čia kai­mas yra“.

Išva­žiuo­jant iš so­dy­bos, da­bar jau pro ki­tą na­mo lan­gą bu­vo ma­ty­ti ran­ko­mis mo­si­kuo­jan­tis J. Kaš­ke­lis, skam­bė­jo jo riks­mai, keiks­mai, gra­si­ni­mai.

Parengta pagal "Šiaulių kraštą"