Tai jau ne pirmas siūlymas, verčiantis sunerimti ne tik pedagogus ir tėvelius, bet ir policijos pareigūnus. Prisiminkime siūlymus - neleisti tėvams palikti vienų vaikų namuose kone iki 14 metų. Tai rodo, jog šalies valdžia nepilnamečių ir jaunimo problemas linkusi spręsti draudimais. Valdžios atstovai mieliau atsiriboja nuo savo šalies ateities, užuot išklausę jaunus žmones, juos ugdytų ir palaikytų. Vienas iš tokių pačių pavyzdžių yra kasmet atgarsio sulaukiantis „sausas“ įstatymas rugsėjo 1-ąją.
Priimami įstatymai vienur galioja, kitur ne. Internete net atsidarius populiariausius šalies naujienų portalus, tuojau pat pasirodo įvairios alkoholio reklamos. Įstatymai, draudžiantys alkoholio reklamą, atrodo, čia jau negalioja, nes tokio pobūdžio reklamos, lengvai prieinamos jaunimui, kažkodėl nekontroliuojamos.
Užimtumo vaistai
Kalbėdama apie draudimus Klaipėdos policijos prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Alina Vaičekauskienė griežtai teigia, jog draudimai nėra prevencija. „Čia panašiai, kai siūloma įvesti tvarką, jog vaikai po 22 valandos negalėtų būti lauke. Bet kas tėveliams dabar draudžia rūpintis savo vaikų saugumu ir neleisti jų į lauką vėlų paros metą?“ - retoriškai klausia policijos atstovė. Pasak jos, draudimai visada paskatina tik dar didesnį piktnaudžiavimą. Jos teigimu, jaunąją kartą privalu auklėti ne draudimais, o veikla.
„Pagrindinė kova su nusikalstamumu yra ne draudimai, o vaikų užimtumo didinimas“, - teigia A.Vaičekauskienė. - „Gana dažnai nusikalsta vaikai, kurių tėvai išvykę uždarbiauti į užsienį. Vaikai dažniausiai paliekami seneliams, kuriems ne visada pavyksta susitvarkyti su jaunu maksimalizmu.“
Pasak jos, gana dažnai dėl informacijos stokos jaunimas pasirenka nusikaltimus kartais to nesuvokdami. Jaunam žmogui reikia veiklos, apie kurios egzistavimą jis ne visada žino. Esant norui, nereikia didelių išlaidų, užtenka iniciatyvos: „Reikia, kad vaikai patys norėtų.“
A.Vaičekauskienė taip pat pabrėžia, jog yra ir nemokamų būrelių vaikams, tačiau dažnai vaikai tiesiog nežino, kur kreiptis, todėl pasirenka draugus ir kartais abejotinas kompanijas.
Kamuoja ateities baimė
Kad valdžiai vis dažniau rūpi draudimai, o ne prevencija, pritaria ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Artūras Malinauskas: „Visa prevencija turėtų būti susijusi su užimtumu. Nėra taip, kad turi būti organizuojamas užimtumas, kad žmogus neturėtų laiko užsiimti kita veikla ir gyventi laisvo gyvenimo, bet kuo mažiau uždraustų vaisių, tuo neįdomiau juos vartoti. Reikia remtis šiuo principu.“
Pavaduotojas teigia, jog gana dažnai jaunimas ima vartoti alkoholį ir dėl to, jog jaučia vidinę baimę dėl miglotos ateities. Pasak jo, jaunimas išgyvena didelę vidinę įtampa dėl susiklosčiusios padėties, kai jauni specialistai, net pabaigę mokslus, negali įsitvirtinti visuomenėje. A.Malinauskas teigia, jog ateities baimės, kuri kamuoja daugelį Lietuvos jaunuolių, kartais negali įveikti joks neformalus ugdymas: „Priežastimi svaigintis gali tapti ir noras užsimiršti ir palengvinti įtampą, dėl diena iš dienos lydinčios nežinomybės apie rytojų.“
Kultūros svarba
A.Malinauskas tvirtina, jog negalima aplaidžiai žiūrėti į jaunimą. Jaunam aktyviam žmogui turėtų būti suteikiamos galimybės įsitvirtinti savo šalyje, tačiau pastaruoju metu valdžia sugeba problemas spręsti tik kalbomis ar juokingais įstatymais pamiršdami, jog vaikai ir jaunimas tampa tų įstatymų įkaitais. Lietuvos švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, net 70 proc. vaikų nedalyvauja jokio būrelio veikloje. „Edukacinis, kultūrinis gyvenimas ir domėjimasis turi būti skiepijami vaikams, nes bet kuri gyvenimo sritis atspindi ir duoda minčių apie kasdienybę. Jei žmogus kovoja dėl būvio ir kad nenumirtų iš bado, tai ir užauga mokėdamas tik išlikti, o ne gyventi“, - teigia A.Malinauskas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą