Nesirūpina vaikų lavinimu
Nors politikai jau griebiasi už galvų, nežinodami, kaip mažinti pašalpininkų gretas, mat jų vis daugėja, skaudžiausia tokią situaciją matyti veltėdžių kaimynystėje gyvenantiems sąžiningai litą uždirbantiems tautiečiams. Viena tokių - 5 vaikus išauginusi ir daugiavaikių šeimų draugiją „Motulės delnuos“ įkūrusi Veronika Vasiliauskienė. Stebėdama, kaip vargingose kaimo šeimose vienas po kito atsirandantys vaikai auginami kaip pajamų šaltinis pašalpoms gauti, moteris įkūrė draugiją, į kurią esą priimamos tik dorai vaikus auginančios daugiavaikės šeimos, kurios galėtų būti pavyzdys kitoms šeimoms.
Pradėjusi aiškintis, kokia išties situacija daugiavaikėse šeimose, V.Vasiliauskienė pasibaisėjo, kad ji daug blogesnė nei manė. „Kaip pavyzdį paėmėm vieną rajoną. Iškart buvo iškeltas klausimas, ką reiškia dorai auginti vaikus. Mažiausia, ką reiškia žodis „dorai“, yra vaiką aprengti, pavalgydinti ir neskriausti. Kitas klausimas buvo, kiek iš tų dorų šeimų rūpinasi vaikų lavinimu ir švietimu. Galiausiai paaiškėjo, kad socialiniai darbuotojai tokių klausimų apskritai nekelia. O mūsų prašymu išsiaiškinus pasirodė, kad iš 10 dorai vaikus auginančių šeimų tik 2 rūpinasi jų lavinimu ir švietimu. Tokiose šeimose gimstamumas tikrai didėja, bet ar mums reikia dar daugiau valstybės išlaikytinių?“ - klausė daugiavaikių šeimų draugijos pirmininkė.
Nedirbti apsimoka
V.Vasiliauskienė pasakojo, kad į valdžios duris keldama šią problemą beldžiasi jau 7 metus, tačiau reikalai nepajudėjo iš vietos. Daugiavaikė motina bandė atkreipti valstybės galvų dėmesį, kad šios investuoja ne į tą visuomenės grandį. Priešingai, remdama nenorinčius dirbti, toliau skatina ydingą praktiką. „Tokios šeimos sąmoningai planuoja vaikus, nes vaikai yra jų pajamų ir pragyvenimo šaltinis. Vaikai tapo preke. Tie pašalpininkai tik ir laukia 18 dienos, kada bus mokamos pašalpos. Daugiau nieko gyvenime jie nelaukia ir nenori“, - kraupią realybę atskleidė V.Vasiliauskienė.
Moteris įsitikinusi, kad valstybės politika turi keistis, dėmesį nukreipdama į Lietuvai naudingus žmones. „Mano dukra augina tris vaikus, leidžia juos į muzikos mokyklą, įvairius būrelius, vaikai yra geriausi mokiniai. Tačiau tai niekam neįdomu. Niekas nepaklausia, kiek tai kainuoja. O štai pašalpininkams skiriami psichologai, sociologai, visa komanda jiems padeda, nors jie patys ir piršto nejudina, tik gauna pinigus, už butą nieko nemoka, į vaikus neinvestuoja, gauna nemokamus pietus, žiemą jiems net malkų atveža, kad nesušaltų. Jiems viskas atnešama ant padėkliuko. Maža to, jie dar juokiasi iš tų, kurie bando dirbti“, - apmaudą liejo daugiavaikė motina.
Paklausta, ką, jos nuomone, reikėtų daryti, kad pašalpininkų galvose gimtų sąmoningumas ir atsakomybė, moteris buvo įsitikinusi, kad pirmiausia reikia gelbėti tokių šeimų vaikus, kad šių šeimos jau būtų kitokios. „Aš tvirtai sakau: neduokime valgyti tiems tėvams. Duokime vaikams. Siūliau kažkada ir mūsų merui, kad tų visų pašalpų sąskaita atidarytume valgyklą ir maitintume tuos vaikus tris kartus per dieną. Tokiu atveju jie ateis ne tik pavalgyti, bet ir mokytis gaminti, serviruoti, užsiims kokia nors veikla”, - pasiūlymus valdžiai žarstė moteris.
Trūksta užimtumo
Kol visuomenė lieja tulžį ant iš jų kišenės gyvenančių tautiečių, vienos iš pilotinių Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas atkreipė dėmesį, kad norint iš žmonių kažko reikalauti, reikia ir suteikti jiems sąlygas, kurių Lietuvoje nėra tiek daug. O sąlygos esą atsirastų, jei problema būtų sprendžiama sistemiškai, ir pažėrė pavyzdžių, kaip Akmenės rajono savivaldybėje padedama žmonėms atsitraukti nuo stikliuko ir užsiimti naudinga veikla.
„Mūsų rajone ilgalaikiai pašalpininkai, kurie įsidarbina ar išsiima verslo liudijimą, dar pusę metų gauna išmoką, kuri yra pusės pašalpos dydžio. 12 žmonių jau pasinaudojo šia lengvata. Atkreipti dėmesį reikia ir į transporto lengvatas. Pats susidūriau su jaunais žmonėmis, kurie neturi darbo, o pasiūlius jiems įsidarbinti netoliese esančioje gamykloje, šie atsakė, kad neapsimoka, mat iš 1000 litų atlyginimo kelionei reikės atiduoti apie 400 litų. Tokiu atveju mes pasisiūlėm padengti transporto išlaidas“, - konkrečių pavyzdžių pateikė Akmenės rajono galva.
Lygiai taip pat skiriamas dėmesys ir jaunimo įdarbinimui. Štai vasarą savivaldybė įdarbino 50 vyresnių nei 16 metų moksleivių, kurių tėvai yra ilgalaikiai bedarbiai. O norintiems studijuoti, tačiau neturintiems už ką, savivaldybė apmoka dalį studijų. „Mūsų rajone trūksta gydytojų. Todėl mes pasiūlėme finansuoti paskolos palūkanas, nes jei finansuosime visas studijas, jaunuolis gali po dvejų metų studijas mesti, jei jam nepatiks. O dabar jam lieka dalis įsipareigojimų. Taip pat pasirašoma sutartis, kad po studijų jis grįš ir trejus metus dirbs pas mus“, - apie jaunimo darbingumo skatinimą kalbėjo V.Mitrofanovas.
Smulkmenos sukuria rezultatą
Pasak mero, Lietuvoje reikėtų įvesti tokius terminus, kaip „šeimos verslas“, ar „aktyviai ieškantis darbo“. Tai sėkmingai gyvuoja kitose šalyse. Anot V.Mitrofanovo, smulkus šeimos verslas, kuriame dirba patys šeimos nariai, neturėtų būti apmokestinamas. O registruotasis Darbo biržoje, pašalpą turėtų gauti tik tuo atveju, jei ir pats aktyviai ieško darbo, o ne sėdi sudėjęs rankų.
V.Mitrofanovas pripažino, kad dažnai mažame miestelyje ar kaime žmogui nelieka nieko kito, kaip sėdėti užstalėje ir kilnoti stikliuką, o turint omenyje mūsų įstatyminę bazę, investuotojus, galinčius sukurti darbo vietų, pritraukti sunku. „Europoje yra skatinami maži ūkeliai, o Lietuvoje klesti tik stambūs ūkininkai. Sudarėme nekonkurencingas sąlygas. O jei kaime ir yra kokių 10 ūkininkų, ką daryti visiems likusiems? Tai kodėl, jei šalia kaimelio įkuriama siuvykla ar maža įmonė, sukurianti apie 40 darbo vietų, mes negalime jos atleisti nuo mokesčių? Tokiu atveju tie žmonės pasiims pinigus ne pašalpos, o algos pavidalu. Tai smulkmenos, tačiau jas sudėjus gauname rezultatą“, - įsitikinęs buvo Akmenės rajono savivaldybės meras.
Angelė BAJORIENĖ, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė:
- Nors šalies demografinė padėtis prastėja, vargingose šeimose gimstamumas nemažėja. Vaikai tampa pajamų šaltiniu tikintis gauti už juos pašalpas. Ką daryti, kad žmogus atsitrauktų nuo butelio ir imtų mąstyti, kad pinigus galima ir uždirbti?
- Šios Vyriausybės tikslas pašalpininkų įjungimas į darbo rinką. Siekiant šio tikslo taikysime visokias priemones. Tai svarbu ne tik dėl pačių bedarbių, bet ir jų vaikų. Juk dirbantys tėvai kitaip motyvuoja negu nedirbantys. Kai vaikai nuo mažens nemato tėvų darbo ir apskritai darbo prasmės, kaip jie gali išaugti kitokie? Todėl jau pavasarį Seimui bus teikiamas įstatymo projektas dėl paramos nepasiturintiems gyventojams, orientuojantis į kuo didesnį jų įjungimą į darbo rinką.
Kitas aspektas, kad būtinai reikia dirbti su socialinės rizikos šeimų tėvais. Mes jau turime gerų pavyzdžių, pvz., Druskininkuose. Iki pietų dirbama su tėvais, po pietų, kai vaikai grįžta iš mokyklų, dirbama su vaikais. Privalome padėti toms šeimoms profesionaliai per socialinio darbo kampą tikėdamiesi, kad juos pabudinsime ir priminsime jiems tėvų misiją.
- Jei socialiniai darbuotojai dirbtų taip, kaip jūs sakote, rezultatas tikrai būtų. Tačiau dar šių metų pradžioje pristatytas Valstybės kontrolės tyrimas parodė, kad po penkerių metų darbo su rizikos šeimomis dažnu atveju nebuvo pasiektas joks rezultatas. Ar tai nerodo, kad tas socialinių darbuotojų darbas atliekamas valdiškai?
- Šioje vietoje reikia labai daug individualaus darbo. O jam reikia daug daugiau personalo.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą