Vaikų globa: mitai ir realybė
Vaikų, atradusių šeimą, galėtų būti daug daugiau, jeigu Lietuvoje veiktų efektyvesnė sistema, kuri suvestų juos su potencialiais globėjais. E. Mažeikienės nuomone, ne tik įsisenėję visuomenės stereotipai, bet ir dabar galiojanti institucinė tvarka stabdo šį procesą.
Išankstinės nuostatos
Esate viena iš Klaipėdoje netrukus vyksiančios konferencijos globos tema organizatorių. Apie jos reikalingumą sako ir pavadinimas: "Vaikų globa šeimoje: mitai ir realybė". Jūs su realybe susidūrėte asmeniškai.
Taip. Pirmiausiai susidūriau su visuomenės abejingumu globos namų vaikams, ypač vyresniesiems. Patyriau negatyvią aplinkinių reakciją į savo sprendimą globoti. Susidūriau su tuo, kad šie vaikai yra stigmatizuojami. Nuolat turėjau atsakinėti į tuos pačius klausimus: "Kam tau tos problemos?" "Ką tu darai?" Mane vis skatino galvoti apie tai, kokius genus turi asocialių tėvų palikuonys. Kokią patirtį globos namų auklėtiniai yra ten sukaupę. Suprask - rūkė, gėrė, klijus uostė ir taip toliau. Be to, vyresnio vaiko, sakė, jau nebepakeisi: charakteris esą jau susiformavęs.
Tai, jūsų požiūriu, yra mitai?
Tai išankstinės nuostatos. Abu mūsų šeimoje globojami berniukai šaunūs, gerai mokosi. Didžiuojamės jų sporto pasiekimais. Šeima vaikui suteikia galimybę jaustis saugiam, visaverčiam, atskleisti ir stiprinti savo talentus.
Sakote - globos namų vaikai stigmatizuojami. Ką turite galvoje?
Turiu galvoje tas išankstines neigiamas nuostatas apie vyresnius vaikus. Girdėjau tokių nuomonių, kad "užaugs - užmuš", o jei neužmuš, tai apvogs. Mažų mažiausiai - tikrai nepadėkos.
Kokioje visuomenėje auga šie vaikai? Juk tai vaikai. Ar mes, būdami jų vietoje, norėtume augti tarp žmonių, kurių toks požiūris? Ir kai matau, kaip mano globotiniai atsiskleidė, man darosi baisu pagalvojus, kokiu keliu pati visuomenė juos būtų nustūmusi. Savo gabumus jie greičiausiai būtų panaudoję negeriems dalykams.
Jie atsiskleidė dėl pastangų tų žmonių, kurių kitoks požiūris. Kitokie lūkesčiai.
Iš pradžių buvo visko. Turėjome įdėti darbo, kol nukreipėme mūsų norimu keliu. Bet rezultatas atpirko visus rūpesčius ir viršijo lūkesčius.
Artimas vaikas
Stereotipai - viena iš kliūčių vaikui patekti į šeimą. Kokios kitos, sprendžiant iš jūsų patyrimo?
Pagal viešai skelbiamą statistiką, šalies globos institucijose gyvena daugiau nei 3 000 vaikų. Tačiau aš pažįstu ne vieną potencialių globėjų šeimą, kuri nori globoti, bet jai vaikas nerandamas. Atlikę formalumus, kas privaloma, pabaigę globėjų kursus, iš atsakingos tarnybos jie nesulaukia pasiūlymo.
Patys globėjai vaiko globos institucijose ieškoti negali.
Potencialūs globėjai negali patys vaikščioti po globos institucijas ir susipažinti su vaikais, kuriems reikia šeimos. Sakoma: vaikų globos namai - ne turgus. Vaikų negalima rinktis. Mano nuomone, tai didelė klaida, ypač, jei vaikas vyresnis.
Kodėl manote, jog tai klaida?
Kodėl turėtų globą šeimose skatinti tie žmonės, kurių darbo vietos priklauso nuo vaikų skaičiaus institucijoje? Tai viena.
Kitas dalykas... Yra potencialių globėjų, kurie nesulaukia pasiūlymo arba kuriems nerandamas, sakykime taip, artimas vaikas.
Artimas vaikas?
Taip. Vokietijoje potencialiems globėjams suteikiama visa informacija apie vaiką dar prieš susipažįstant su juo, t. y. siekiama, kad dar iki pirmojo pabendravimo su vaiku globėjai kiek įmanoma labiau vaiką pažintų ir sužinotų apie jį kuo daugiau informacijos, kad pasirinkimas būtų kuo sėkmingesnis. Suteikiama galimybė stebėti siūlomą vaiką jam įprastoje aplinkoje - pavyzdžiui, žaidžiantį su kitais vaikais. Manau, globėjai turėtų turėti galimybę rinktis.
Gal jie per daug išrankūs?
Kiek man teko susidurti, taip negalėčiau teigti. Nėra nenorimų vaikų, o yra tik nesurastos šeimos.
Neranda
Jūs sakote, kad netrūksta šeimų, pasirengusių padėti užaugti vaikams, tačiau jos lieka nesurastos?
Būtent taip. Mūsų šalies miestų ir rajonų tarnybos tarpusavyje beveik nebendradarbiauja. Pavyzdžiui, jei šeima ar vienišas asmuo (vaiką globoti gali ir vienišas asmuo) kreipiasi į Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybą ir pareiškia norą globoti vaiką, jam bus pasiūlyti tik tie vaikai, kurie priklauso miesto teritorijai. Klaipėdos rajono žinioje esantys globotini vaikai pasiūlyti nebus, nes su jais dirba rajono Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Tokia situacija: dirbama su savo teritorija. Tai reiškia, kad jeigu viename Lietuvoje gale yra tėvų globos netekęs vaikas, o potencialūs globėjai - kitame šalies gale, jie vienas kito neras. Nėra veikiančios sistemos, kaip juos supažindinti.
Ar kitose šalyse veikia kitokia paieškos sistema?
Taip. Kitose šalyse yra sudaromos vaikų duomenų bazės šalies mastu.
Šiemet Vilniuje vyko konferencija deinstitucionalizacijos tema. Kitų šalių ekspertų manymu, netgi socialinis tinklalapis "Facebook" gali būti efektyvi priemonė potencialių globėjų paieškai. Pasitelkiant tinklą, atrenkami tam tikro amžiaus, profesijos žmonės ir su jais aktyviai dirbama skatinant tapti globėjais. Ūkininkų šeimoms sukurta speciali programa.
Dvi šeimos
Jeigu žmonės nori globoti (ne įvaikinti), toks jų sprendimas gali būti suprastas kaip noras "pasimatuoti" vaiką ir, jeigu "nepatiks", - grąžinti. Gal ir tai stabdo institucijų iniciatyvą? Juk grąžintas vaikas - tai blogai parinkti ar parengti globėjai?
Mano nuomone, tai kompleksiška problema, ir vaiko gerovė, kad nebūtų grąžintas, vaidina mažiausią vaidmenį.
Pirmiausiai visuomenė apskritai neskiria sąvokų "globa" ir "įvaikinimas", nesuvokia globėjo misijos ir nėra apie tai šviečiama.
Įsivaikinus vaikas įgyja teises kaip šeimoje gimęs vaikas, jam suteikiama šeimos pavardė. Įvaikinami dažniausiai mažamečiai vaikai, neturintys prisiminimų apie pirmąją šeimą. Globojamas vaikas turi dvi šeimas - jam lieka pirmosios šeimos pavardė ir atitinkamos juridinės teisės. Globa puikiai tinka vyresnio amžiaus vaikams, kurie žino apie savo tėvus ir žino savo istoriją. Globėjų misija - tapti antra šeima vaikui, priimant tą faktą, kad jis turi ar turėjo kitą šeimą.
Žiūrint į kitų šalių statistiką, šeimose globojama daug daugiau vaikų, nei jų įsivaikinama.
Daugiau kontrolės, mažiau draugų
Ūgtelėjęs vaikas gali geriau jaustis globos namuose nei naujoje šeimoje, kur viskas staiga kitaip: mažiau draugų, daugiau kontrolės. Ar yra žinoma, kieno iniciatyva - globėjo ar paties vaiko - dažniau grįžtama iš šeimos į instituciją? Ar tirta, kokios dažniausiai būna nesėkmingos adaptacijos priežastys?
Manau, kad tokiomis išvadomis galės pasidalinti pranešėjai konferencijos metu. Iš savo patirties, bendraudama su globėjais ir institucijomis, žinau, kad grįžimo atgal į globos namus priežastys įvairios - tiek globėjai nesusitvarko su vaiku, tiek vaikui nepriimtinos sąlygos globėjų šeimose. "Nepriimtinos" gali būti ir tos sąlygos, kurios įprastos šeimose - kaip jūs ir paminėjote: daugiau kontrolės, mažiau draugų.
Performavimas
Tėvų vaidmenį prisiėmę žmonės (globėjai) jaučiasi atsakingi už vaiko ateitį, tad lenkia prie mokslų ir panašiai. Globos namuose užaugusiam vaikui, paaugliui, tai gali būti ne tas šeimos idealas, apie kurį jis svajojo.
Gali būti. Tačiau ir vaikas, ir globėjai turėtų sulaukti profesionalios pagalbos tokiu atveju. Kiek žinau, tokias paslaugas teikia tik viena nevyriausybinė organizacija, neseniai įsikūrusi Vilniuje, tai "Žiburio" fondas. Su jų pagalba jau ne kartą pavyko išsaugoti vaikų globą šeimose.
Jau ne pirmi metai kalbama apie valstybinių globos institucijų išformavimą. Tiksliau - performavimą į kitas institucijas, tik mažesnes, - šeimynas. Bet tai vis tiek ne ta šeima, kurioje žmogus perima įgūdžius, kaip kurti šeimą...
Yra labai daug klausimų, susijusių su globos šeimose propagavimu, kurie prašosi aptariami. Todėl ir rengiame konferenciją rugsėjo 28 d. Klaipėdos universitete. Savo požiūriu dalinsis valstybinių institucijų atstovai, globėjai ir buvę vaikų globos namų auklėtiniai.
Kam kilo idėja rengti tokią konferenciją?
Idėjos autorius - ROTARY klubas "Karalienė Luizė". Esu šio klubo narė. Rotariečiai dirba padėdami spręsti įvairias visuomenės problemas, tokias kaip savižudybių prevencija, pagalba skurstantiems, jaunimo užimtumas ir kitas. Kiekvienas klubas pats renkasi, kokia visuomenine veikla norėtų užsiimti. Šiemet "Karalienė Luizė" rinkosi kryptį dirbti su vaikų globos šeimose problematika. Rengiamos konferencijos tikslas - išgryninti pagrindines kliūtis tėvų globos netekusių vaikų globai šeimose, kad kuo mažiau vaikų augtų institucijose.
Visus, kuriems globos tema nesvetima, kviečiame registruotis iki rugsėjo 23 d. el. paštu [email protected]. Daugiau informacijos - www.karalieneluize.lt/naujienos.
Rašyti komentarą