"Aukšti valstybės pareigūnai tokiais teiginiais parodo savo silpnumą. Jie atskleidžia, kad mąsto stereotipiškai. Tai pavojinga aukštas pareigas einančiam žmogui. Jis turi būti labai atsargus, kad jo nepaveiktų jam primestos tradicinės nuomonės", - įsitikinusi asociacijos "Lyderė" viena steigėjų advokatė Dovilė Burgienė. Šios asociacijos narių parengta studija atskleidė, kad net XXI-ojo amžiaus Lietuvoje moterys vis dar patiria diskriminaciją darbo rinkoje. Seksizmas darbe joms taip pat nesvetimas.
Diskriminacija įrodoma sunkiai
D. Burgienė įsitikinusi, kad seksistiški valstybės pareigūnų pasisakymai gilina kenksmingus ekonomikai ir socialinei aplinkai lyčių stereotipus.
"Net jei kokia jauna mergina galvoja, kad premjeras neteisingai pasakė, ji savo galimybes ima vertinti ribotai. Gal net mąsto: "Gerai, eisiu dirbti į valstybės tarnybą. Padirbsiu 20 metų. Bet vis tiek ministre netapsiu, nes visi ieškos tik vyro."
Tai žalinga valstybei, nes atstumia perspektyvias moteris nuo viešo sektoriaus", - kalbėjo ji.
Asociacijos "Lyderė" studijoje aiškinama, kad, dirbdamos tą patį darbą, 2018 metais moterys uždirbo net 14 procentų mažiau nei vyrai. Tokius duomenis pateikė Lietuvos statistikos departamentas. Mėginti ieškoti racionalių ekonominių priežasčių, kodėl darbdaviai nenori mokėti moterims lygiai tiek, kiek ir vyrams darbuotojams už tą patį darbą, tampa sunku ir ekspertams.
Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė įsitikinusi, kad taip iš dalies yra todėl, jog moteris kartais laikoma vis vien ne tokius svarbius darbus atliekanti darbuotoja kaip vyras. Esą būta atvejų, kad kai sritį kuruoja moteris, joje atlyginimai ekonomiškai nepagrįstai krenta. Kai sritį perima vyrai, atlyginimai pakyla.
"Manoma, kad vyras - tai šeimos maitintojas, todėl jam net privalu uždirbti daugiau", - sakė ji.
Tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė pabrėžė, kad net tokiu atveju diskriminaciją dėl lyties mokant darbo užmokestį įrodyti nėra lengva.
"Gavus tokį skundą, kreipiamasi į apskųstus darbdavius - jie turi pateikti moterims ir vyrams, dirbantiems tą patį ar vienodos vertės darbą, mokamų atlyginimų dydžius. Tuomet analizuojama pastebėti skirtumai - atsižvelgiama į papildomo darbo krūvį, formuojamas užduotis, darbuotojų kvalifikaciją, kiek valandų išdirbta ir kitas priežastis, dėl kurių darbo užmokestis gali skirtis. Tuomet lyginama, ar moterys ir vyrai už savo darbą yra įvertinami teisingai ir pagrįstai. Jei skirtumo neina objektyviai pagrįsti, įžvelgtinas įstatymų pažeidimas", - kaip nustatoma diskriminacija, aiškino ji.
Kenčia ir vyrai
Su kenksmingais stereotipais susiduria ir vyrai. Lyčių lygybės aktyvistas Donatas Paulauskas pasakojo, kad nors vyrai viešojoje erdvėje užima galios poziciją ir diskriminacijos išvengia, jie kone priversti nuolat būti herojais, visada stiprūs, atitikti vyriškumo standartus.
Kęsdami savyje skausmą, kurį jiems gėda parodyti kitiems dėl stereotipo, kad vyrai niekada neverkia, nuolat rizikuodami, veikiami streso, jie Lietuvoje gyvena beveik 11 metų trumpiau nei moterys.
"Vyrai nukenčia psichologiškai, ne ekonomiškai", - konstatavo D. Paulauskas.
Jis dėstė, kad stereotipų persmelktoje visuomenėje vyrai skatinami neužmegzti draugystės, nes kitas vyras tėra laikomas konkurentu, priešu. "Vyras taip pat turi nugalėti, jei prieš kažką konkuruoja. Svarbus ir ekonominis vyro vaidmuo. Kai daromos apklausos apie lūkesčius iš vyrų, dažnai atsakoma, kad tai yra darbo turėjimas. Turime galiojantį vyro, kaip šeimos galvos, vaidmenį. Taigi, vyras turi atnešti pinigus, išlaikyti šeimą, jo įnašas - didžiausias. Visa tai susilipdo į tradicinio vyriškumo vaidmenį", - sakė D. Paulauskas.
Anot jo, jeigu mūsų visuomenėje būtų daugiau lygybės, vyrų psichologinė būklė ir sveikata pagerėtų, dėl to didėtų gyvenimo trukmė.
D. Burgienė taip pat pritarė, kad vyrai dažnai įsivaizduojami stereotipiškai. "Reikia naikinti vyriškų ir moteriškų profesijų sąvokas. Štai kalbama, kad programavimas yra vyriškas darbas. Taip galvojama dėl to, kad iškart mąstoma, jog programuotojas - tai nevalyvas užsidaręs vaikinas. O kad čia gali būti ir graži moteris arba bet koks tvarkingas žmogus - tokios iliuzijos nėra. Šis stereotipas nukreiptas prieš pačius vyrus", - pabrėžė ji.
PRIEKABIAVIMAS. Moterys neretai patiria diskriminaciją darbe: joms mokamas mažesnis atlyginimas. Be to, dalis jų susiduria ir su seksizmu, net priekabiavimu.
"Fotolia" asociatyvi nuotr.
Pribloškė "juokeliai"
Kartu D. Burgienė pabrėžė, kad žmogaus teisių gynėjų tikslas nėra pabloginti vyrų padėtį, kaip galima įsivaizduoti.
"Siekiame gerinti moterų padėtį: nuo to ekonomika tik auga. Tai pozityvi veikla. Tam, kad taip įvyktų, reikėtų dirbti su priežastimis. Ir štai viena (moterų diskriminacijos - aut. past.) priežasčių - vaiko priežiūros sistema. Rinkoje nėra siūloma daug vaiko priežiūros paslaugų. Moterys ilgam atitraukiamos nuo darbo, nes jos neturi kito pasirinkimo. Vėliau joms nebeina pasivyti vyrų savo pareigomis, atlyginimu, karjeros galimybėmis. Dėl to jos tampa skurdesnės", - aiškino asociacijos steigėja.
D. Burgienė teigė, kad, lipant karjeros laiptais, svarbus ir ryšių tinklas. Tačiau jei veikla susijusi su vadinamąja vyriška profesija, vienai moteriai būti tarp daugybės vyrų tampa sunku.
Be to, seksistiniai juokeliai mūsų visuomenėje yra tapusi norma. D. Burgienė dėstė, kad dar prieš 20 metų besimokydama Vilniaus universitete kurį laiką svečiavosi Švedijoje, kurioje į lyčių lygybės temą itin jautriai atsižvelgiama.
"Kai grįžau, ėmiau pastebėti, kad normalūs žmonės leidžia sau visiškai netinkamai juokauti apie moteris. Padėtis nepasikeitė ir po 20 metų. Ėmiau sakyti pastabas. Man atsakydavo, kad tai ne apie mane, maždaug - aš tai normali. Bet mane šokiruoja, kad žmonės nemano, kad tai netinkama. Juk esantis šalia žmogus gali šiuos žodžius priimti jautriai, yra nesmagu klausytis. Visą laiką stengiausi atkreipti kolegų dėmesį į tai", - kalbėjo advokatė.
Stereotipų mokomi jau vaikystėje
Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė aiškino, kad lyčių stereotipai susiformuoja dar vaikystėje ir įsišaknija paauglystėje, kai berniukai ir mergaitės skatinami domėtis jų lyčiai esą tinkamomis profesijomis.
"Tai yra klausimas, kaip edukuojami berniukai ir mergaitės, kokius profesinius pasirinkimus jie yra kreipiami padaryti, taip pat kam tenka prisiimti atsakomybę už šeimą. Mergaitės dažniausiai yra kreipiamos į rūpybines profesijas, valstybės tarnybą. Šios sritys prasčiau mokamos. Automatiškai susidaro ir atlyginimų skirtumas. Juk versle atlyginimas gerokai didesnis.
Yra ir kitas aspektas. Moterų išsilavinimo lygis išties gana aukštas, maždaug 60 procentų universiteto studenčių yra moterys, tad galima daryti išvadą, kad aukštąjį išsilavinimą turi dažniau moterys nei vyrai. Tačiau kur jos sustoja karjeros prasme? Dažniausiai tai būna vidutinio lygio pozicija, pavyzdžiui, skyriaus vadovė. Jos išeina motinystės atostogų, nors net nežinau, ar tai galima vadinti atostogomis. Vis tik tokias pertraukas dažniausiai daro moterys. Tuo metu, jei pertraukos nedarai, nepraleisi kelerių metų ir toliau kilsi karjeros laiptais", - sakė J. Juškaitė.
Ji dėstė, kad žmonės gali mėginti spręsti lyčių stereotipų problemą sąmoningai ugdydami savo vaikus.
"Reikėtų atsisėsti ir pagalvoti, kokius komplimentus, paraginimus sakome vaikams. <...> Visai neseniai važiavau taksi. Vairuotojas buvo kalbus, norėjo papasakoti apie savo gyvenimą. Jis kalbėjo, kad turi 2 vaikus. Berniukas - veržlus, lanko futbolą, važiuos į čempionatą. O jo mergaitė, kuria jis didžiuojasi, lanko modelio kursus, yra graži, ji nėra išdykusi. Tai buvo tėvo, kuris išties labai didžiuojasi ir rūpinasi savo vaikais, žodžiai.
Bet, nepaisant to, kad tėvas išties myli vaikus, akivaizdu, kad jis aiškiai formuoja stereotipą, kad berniukas turi užsiimti sportu, būti veržlus, agresyvesnis, o mergaitė turi būti graži ir berniukiška veikla jai netinka.
Mėginu įsivaizduoti: ateitų mergaitė pas tėvą ir pasakytų, kad nori eiti į futbolą. Iš to, kaip jis pasakojo apie savo vaikus, nepanašu, kad tėvui tai pasirodytų normalu ir tinkama", - svarstė J. Juškaitė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą