Lyčių lygybė ir moterų diskriminacijos panaikinimas: kas pasiekta ir kokias rekomendacijas siūlo įgyvendinti JT komitetas

Lyčių lygybė ir moterų diskriminacijos panaikinimas: kas pasiekta ir kokias rekomendacijas siūlo įgyvendinti JT komitetas

Lietuvoje moterys vidutiniškai uždirba 13 proc. mažesnį darbo užmokestį nei vyrai, dažniau susiduria su stereotipais ir diskriminacija darbo rinkoje, atlieka neapmokamus darbus namuose, patiria smurtą artimoje aplinkoje, rečiau užima aukštas ir vadovaujamas pareigas, nors išsilavinimu ir kvalifikacija lenkia šalies vyrus.

Kita vertus, Lietuva padarė pažangą smurto užkardymo, diskriminacijos prieš moteris mažinimo ir lyčių lygybės stiprinimo srityje: tobulintos Baudžiamojo kodekso, Lygių galimybių ir kitų įstatymų nuostatos, pasirašyta Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos, įsteigta Nacionalinė kovos su prekyba žmonėmis asociacija.

Spalio pabaigoje Lietuva pristatė šalies pažangą Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui. Komitetas stebi, kaip yra įgyvendinama Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, ir teikia rekomendacijas konvenciją pasirašiusioms valstybėms.

Tarp rekomendacijų – skatinimas aktyviau kovoti su smurtu, prekyba žmonėmis, lyčių stereotipais, moterų diskriminacija darbo rinkoje, taip pat siekti ekonominio moterų įgalinimo ir užtikrinti negalią turinčių moterų teises. Šios rekomendacijos trečiadienį buvo pristatytos Seimo Žmogaus teisių komitetui.

Kas pasiekta? 

Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas teigiamai įvertino Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą, kurį vykdo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Ši konvencija, be kitų dalykų, apima moterų ir mergaičių su negalia teisių užtikrinimą.

Tarp pozityvių dalykų minima įstatymuose įtvirtinta apsauga nuo bet kokios formos priekabiavimo prieš darbuotojus bei apsauga nuo seksualinio priekabiavimo ne tik jau dirbantiems darbuotojams, bet ir darbo ieškantiems žmonėms, taip pat diskriminacijos draudimas dėl nėštumo ar vaikų auginimo. 

Lietuva, be kita ko, yra įtvirtinusi baudžiamąją atsakomybę už diskriminaciją ar neapykantos kurstymą dėl lyties ar seksualinės orientacijos, nustačiusi apsaugos būdus smurto artimoje aplinkoje aukoms, kurios neturi pareigos liudyti prieš smurtautoją teisme.

Smurto šeimoje prevencijos ir pagalbos aukoms teikimo klausimais dirba šiais metais įsteigta tarpinstitucinė darbo grupė, o atpažinti smurtą artimoje aplinkoje visuomenė mokoma pasitelkiant įvairius projektus.

Pagalbą prekybos žmonėmis aukoms teiks ir prevencines iniciatyvas įgyvendins šiais metais įsteigta Nacionalinė kovos su prekyba žmonėmis asociacija.

Švietimo srityje Lietuva siekia sumažinti atotrūkį tarp mergaičių ir berniukų pasiekimų, švelninti skirtumus tarp miesto ir kaimo mokyklų rezultatų. Tam pasitelkta „kokybės krepšelio“ iniciatyva. Ši iniciatyva leidžia finansuoti mokinių konsultacijas, kitą mokymosi pagalbą, ugdymo aplinką, tiriamosios ir kūrybinės mokinių veiklos organizavimą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą ir kita.

Stiprinant šeimos politiką, šiais metais patvirtintas bazinių paslaugų šeimai paketas. Tarp 14 nemokamų paslaugų šeimai – pirminė teisinė pagalba, švietimo pagalba mokiniams ir tėvams, pasirengimo šeimai ir tėvystės įgūdžių ugdymas ir kita. Siekiama, kad šeimos galėtų pasinaudoti svarbiausiomis paslaugomis, kad ir kur jos gyventų – ar mieste, ar kaimiškoje savivaldybėje. 

Sudarytas užsieniečių integracijos veiksmų planas. Jame – įstatymų ir procesų tobulinimai, užsieniečių įtraukimo į švietimo sistemą ir darbo rinką priemonės, galimybės naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, užsieniečių diskriminacijos mažinimas, užsieniečių moterų integracija, užtikrinant jų teises.

Kad būtų užtikrintas berniukų ir mergaičių amžiui tinkamas švietimas apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą, sveikatos priežiūros įstaigos vykdo ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus bei rizikos grupės vaikų sveikatos mokymus.

Komiteto rekomendacijos Lietuvai

Atsižvelgdamas į Lietuvos pasiekimus, Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas paskelbė rekomendacijas dėl Jungtinių Tautų Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimo.

Tarp rekomendacijų – skatinimas aktyviau kovoti su smurtu, prekyba žmonėmis, lyčių stereotipais, moterų diskriminacija darbo rinkoje, taip pat siekti moterų ekonominio įgalinimo ir užtikrinti negalią turinčių moterų teises.

Skleisti informaciją ir plėsti moterų žinias

Pasak komiteto rekomendacijų, moterys Lietuvoje turėtų daugiau žinoti apie savo teisių gynimo būdus, o teisėjai, prokurorai, policijos pareigūnai ir kiti teisėsaugos institucijų atstovai – stiprinti savo žinias moterų diskriminacijos panaikinimo klausimais.

Komitetas rekomenduoja gilinti įstatymų leidėjų, politikų ir kitų valstybinių institucijų bei privataus sektoriaus atstovų žinias apie laikinų specialiųjų priemonių naudą, kai siekiama sumažinti lyčių atskirtį atitinkamoje srityje. Pavyzdžiui, norint padidinti moterų vadovių skaičių gali būti įvedamos lyčių kvotos tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. 

Stiprinti institucijas

Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas išreiškė nuomonę, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba turėtų būti sustiprinta, kad galėtų geriau kovoti su stereotipais apie moterims ir vyrams priskiriamus vaidmenis, atsakomybes šeimoje ir visuomenėje.

Komitetas pasiūlė išplėsti lygių galimybių kontrolieriaus veiklos lauką, pamąstyti apie regioninius tarnybos skyrius, kurie dirbtų šį darbą vietos lygmeniu, bei daugiau dėmesio šioje tarnyboje skirti būtent moterų ir mergaičių padėties gerinimui, o ne lyties atžvilgiu neutralios pozicijos įtvirtinimui. 

Komiteto rekomendacijose taip pat siūloma padidinti žmogiškuosius, techninius ir finansinius Seimo kontrolierių įstaigos išteklius bei išplėsti įgaliojimus, kad Seimo kontrolieriai galėtų teikti išvadas bei rekomendacijas dėl moterų skundų, įskaitant skundus dėl diskriminacijos privačioje erdvėje.

Skleisti informaciją

Pasak komiteto, siekiant sumažinti diskriminaciją dėl lyties, moterys iš socialiai pažeidžiamų grupių turi gauti reikiamą informaciją bei paslaugas. Šiuo atveju kalbama apie mažumoms priklausančias ar negalią turinčias moteris, migrantes, kaime gyvenančias ir vyresnio amžiaus moteris, seksualinių mažumų atstoves.

Lietuvai taip pat rekomenduojama skirti kur kas didesnį dėmesį laikinų specialiųjų priemonių vystymui, kurios skatintų moterų ir vyrų lygybę, ypač tose srityje, kur moterys yra nepakankamai atstovaujamos: pavyzdžiui, politinėje aplinkoje ar viešajame gyvenime. Tarp siūlymų – įtvirtinti kvotas moterims politinių partijų kandidatų sąrašuose. 

Užkertant kelią stereotipams švietimo sistemoje komitetas siūlo įtraukti į mokyklų programų vertinimą lyčių lygybės ekspertus bei moterų nevyriausybinių organizacijų atstovus, o įtvirtinant viešajame ir privačiajame gyvenime aktyvios moters paveikslą – didinti žiniasklaidos priemonių ir reklamų kūrėjų suvokimą apie lyčių stereotipų žalą moterims, stiprinti Žurnalistų etikos inspektoriaus ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos bendradarbiavimą.

Komitetas, be kita ko, rekomenduoja suderinti Lietuvos teisės aktus su Stambulo konvencija, kuria siekiama mažinti smurtą prieš moteris, smurto artimoje aplinkoje atvejais visuomet teikti prioritetą baudžiamajam persekiojimui, o ne taikiam ginčų sprendimui bei siūlo parlamentui ratifikuoti konvenciją, kurią Lietuva pasirašė 2013 m. Šalia šių dalykų, Lietuva raginama užtikrinti pakankamą finansavimą specializuotos pagalbos centrams, kurie dirba su smurto aukomis, ir plėsti tokių centrų ratą kaimiškose teritorijose.

Specializuotos pagalbos centrams, kurie veikia visose savivaldybėse, 2018 m. buvo skiriama 1,5 mln. eurų. Tokia pat suma skirta ir 2019 m.

Dėl prekybos žmonėmis

Siekiant mažinti prekybą žmonėmis ir išnaudojimą prostitucijoje, Lietuvai rekomenduojama tobulinti procedūras, kurios leistų anksti atpažinti aukas ir suteikti joms reikiamą pagalbą, užtikrinti tinkamą aukų ir liudytojų apsaugą, nuolat kelti teisėsaugos pareigūnų, teisėjų, pasieniečių, socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos specialistų kompetenciją šioje srityje.

Komiteto rekomendacijose taip pat siūloma aktyviau informuoti mokyklas ir šeimas apie prekybos žmonėmis rizikas bei potencialius aukų pritraukimo būdus iš darbo neturinčių ar sunkiau gyvenančių šeimų.

Valstybei, be kita ko, siūloma užtikrinti saugias galimybes į prostituciją įtrauktoms moterims palikti šią veiklą, dekriminalizuoti prostituciją ir verčiau susitelkti į prostitucijos paklausos mažinimą.

Dėl išsilavinimo

Švietimo srityje Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas rekomenduoja toliau dėti pastangas mažinant diskriminacinius stereotipus, kurie atgraso mergaites nuo netradicinių studijų ar karjeros kelių pasirinkimo. Taip pat siūloma imtis laikinų specialiųjų priemonių skatinant moterų įtraukimą į vadovaujančias akademines pozicijas. 

Greta to, rekomenduojama siekti, kad romų vaikai, taip pat vaikai su negalia būtų geriau įtraukti į bendrą švietimo sistemą.

Dėl įsidarbinimo

Kalbant apie darbo rinką, atkreipiamas Lietuvos dėmesys į atotrūkį tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio už tos pačios vertės darbą. Šiam tikslui pasiekti siūloma aktyviau pasitelkti darbo inspektorius, nuolat analizuoti duomenis ir didinti visuomenės suvokimą, kad tiek moterys, tiek vyrai už vienodą ar tokios pat vertės darbą turi būti apmokami vienodai. 

Komitetas pabrėžia moterų įsidarbinimo galimybių svarbą ir ypač akcentuoja vyresnio amžiaus, negalią turinčias moteris, migrantes, romų tautybės ir kaime gyvenančias moteris, kurių galimybės darbo rinkoje paprastai yra mažesnės dėl vyraujančių stereotipų.

Dėl sveikatos

Lietuva raginama užtikrinti švietimą apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą visuose švietimo sistemos lygmenyse, o turinys turėtų priklausyti nuo vaikų amžiaus. Pagrindinis principas yra skatinti tik atsakingą seksualinį elgesį, mažinti ankstyvo nėštumo ir lytiškai plintančių ligų atvejų skaičių. 

Pasak komiteto, taip pat svarbu užtikrinti lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumą moterims ir prieigą prie modernios kontracepcijos. 

Dėl socialinio ir ekonominio moterų įgalinimo

Komitetas, be kita ko, skatina Lietuvą pripažinti moterų atliekamus neapmokamus priežiūros darbus namuose, pavyzdžiui, vaikų ir kitų išlaikomų asmenų priežiūrą, sudaryti sąlygas derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus ir ypač užtikrinti finansine ir paslaugų prasme prieinamą vaikų priežiūrą kaimo vietovėse.

Atkreipiamas dėmesys, kad valstybės ekonominė plėtra turi kurti moterų gerovę ir sušvelninti mažėjančio ir senėjančio gyventojų skaičiaus poveikį moterų pensijoms ir socialinėms išmokoms.

Dėl negalią turinčių moterų

Raginama užtikrinti, kad negalią turinčios moterys nepatirtų smurto dėl lyties, galėtų laisvai ir atsakingai spręsti dėl planuojamo šeimos pagausėjimo, kitus su jų seksualumu susijusius klausimus, įskaitant seksualinę ir reprodukcinę sveikatą.

Dėl šeimos kūrimo

Minimalų moterų ir vyrų santuokos amžių komitetas siūlo padidinti iki 18 metų. Šiuo metu Lietuvoje esant emanicipacijai santuoka galima nuo 16 metų, o nėštumo atveju – ir nuo 14 metų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder