Prieš pradedant Neįgaliųjų dienos minėjimą Tauragės kultūros rūmuose demonstruotos trijų „Fotojūros“ fotografų nuotraukos apie sutrikusio intelekto draugijos „Viltis“ grupės narių užsiėmimus ir leidžiamą laiką. Žiūrovai turėjo progos įsitikinti, kokie nuoširdūs yra šie žmonės, kaip puikiai jie leidžia laiką geruosiuose nameliuose. Įgyvendinto projekto dvasia atitiko jo pavadinimą „Aš – kaip tu“. Projektą įgyvendino fotografai Romualdas Vaitkus, Ingrida Mockutė-Pocienė ir Sigita Flaksienė.
Sugebėjo atsiskleisti ir atskleisti
Šalia neįgaliųjų nuolat būnantys žmonės dažnai sako, kad sveikieji iš jų gali labai daug pasimokyti. Ekrane stebint projekto metu „Aš – kaip tu“ įvairiose situacijose subtiliai užfiksuotus jaunus neįgalius žmones tuo dar kartą įsitikini – jie šypsosi, džiūgauja, jie atviri ką nors veikdami, o sveikieji fotografuojami dažnai būna susikaustę. Todėl pagrindinio šio projekto iniciatoriaus R.Vaitkaus klausiau, kaip fotografams pavyko pasiekti tokio rezultato.
– Aš jau turėjau patirties fotografuoti neįgalius žmones – kadaise, sukūręs nuotraukų ciklą apie Adakavo pensionato gyventojus, buvau priimtas į Fotomenininkų sąjungą. Jie atsiveria, jei jaučia nuoširdų susidomėjimą, pagarbą. Mieliausia dovana, kad mums būnant kartu „Vilties“ nariai Neįgaliųjų centre nesivaržydami šoko, užsiėmė įvairia veikla, kepė labai skanius sausainius, vaišino mus, atsisveikindami apkabino, o vaikinas, niekuomet nesiskiriantis su pliušiniu šunimi, davė jį mano kolegei palaikyti, – pasakojo Romualdas.
Šypsenos ir apsikabinimai
Ilgiau pro fotoobjektyvą „stebint“ bet kurį žmogų galima jį parodyti gražų, patrauklų, įdomų ir priešingai – atstumiantį. Taip kartais pristatomi politikai. Itin sunku atskleisti sutrikusio intelekto žmonių vidų. Tačiau žiūrėdamas projekto „Aš – kaip tu“ nuotraukas matai, su kokia pagarba ir meile savo herojams dirbo fotografai. Net neįgaliųjų sausainių kepimas nuskamba kaip ypatingas, nepakartojamas procesas su visu savo „medžiagiškumu“, o kur dar šypsenos, apsikabinimai.
Įgyvendinant projektą buvo padaryta apie 600 nuotraukų. Visi projekto dalyviai gavo po nuotrauką, Neįgaliųjų reabilitacijos centrui padarytas albumas. Planuojama keliasdešimt nuotraukų atrinkti parodai. Projekte dalyvavo 17 „Vilties“ narių.
R.Vaitkus „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad atsižvelgiant į sėkmę projektas galbūt bus tęsiamas. Pasak jo, kadangi kai kuriuos fotografuojamuosius labai viliojo ir pats procesas, galbūt reikėtų sudaryti galimybę jiems patiems išmokti fotografuoti, suteikti galimybę parodyti, kaip jie mato aplinkinį pasaulį. Gali atsiskleisti ir netikėtų požiūrių, juk šie neįgalūs žmonės pasaulį mato šiek tiek kitokį, jie vertina ir tai, ko kiti galbūt nepastebi.
Gerieji namučiai
Minčiai apie „Vilties“ narių mokymą fotografuoti, fototerapijai pritaria ir „Vilties“ draugijos pirmininkė Rasa Skerniškienė.
– Mūsų vaikai labai nori bendrauti, jie džiaugėsi sulaukę dėmesio. Iš pradžių gal kai kuriems fotografams reikėjo apsiprasti. Dabar mūsų vaikai negali atsidžiaugti albumu, jiems įteiktomis nuotraukomis. Šis projektas turi ir kitą vertę – visuomenei parodoma, kad jie yra nuoširdūs, geri, nori bendrauti, kad jų nereikia vengti ar bijoti. Nuotraukose mūsų vaikų gyvenimas geruosiuose namučiuose – Neįgaliųjų reabilitacijos centre – labai gražiai parodytas, – „Tauragės kurjeriui“ sakė R.Skerniškienė.
„Vilties“ draugijos vadovė suaugusius jos narius vis dar vadina vaikais. Savo siela, kartais gyvenimo būdu jie dažnai yra kaip vaikai. Iki 23 metų lanko vaikų reabilitacijos centrą „Pušelė“, o vėliau kasdien yra vežiojami į Neįgaliųjų centrą, kur užsiima įvairia veikla, turiningai leidžia laiką.
Rašyti komentarą