Neįgalieji dar ilgai turės varstyti nepritaikyto, o nevaikštantiems asmenims - išvis nepasiekiamo pastato K. Donelaičio gatvėje duris. Mat šį gruodį planuotos įkurtuvės naujame NDNT Klaipėdos skyriaus administraciniame pastate Šilutės plente nukeliamos į tolimą ateitį. Priežastis - netinkamai parengtas projektas. Viena iš padarytų klaidų priežasčių - klaidingos projektavimo sąlygos. Mat, pagal projekto sąlygas, lietaus kanalizacijos tinklus reikėjo prijungti prie naujos trasos. O jos paprasčiausiai dar nėra. Be to, statinį buvo numatyta įstiklinti tokiais stiklais, kurie nėra gaminami. Trečia priežastis - daugiau elektros kabelių nei nurodyta sąlygose. Tam rangovams teks atlikti daugiau darbų nei buvo pirminiame projekte. Todėl vienintelė išeitis - projekto korekcijos. Po jų vėl teks skelbti darbų rangos konkursą, kurį nebūtinai laimės šiuo metu generalinės rangos sutartį pasirašiusi bendrovė.
Užsakovai ramūs
Vienas iš šio projekto užsakovų, laikinai einantis Techninės pagalbos neįgaliesiems centro direktoriaus pareigas Kipras Šukys pripažino, kad statybos sulėtėjo, tačiau situacijos nedramatizuoja. "Taip, yra šiokių tokių trikdžių, tačiau viską baigiame išspręsti. Projekto įgyvendinimas sustojo dėl langų. Mat, pagal projektą, stiklai turėtų būti tonuoti žalia spalva, kad derėtų prie tokios pačio fasado. Be to, jie turi atitikti priešgaisrinius reikalavimus. Tačiau tokios spalvos stiklų, atitinkančių reikalavimus, niekas negamina. Tenka atlikti projekto korekcijas, tačiau jau greitai viską išspręsime. Elementarus žmogiškasis faktorius, todėl kaltų nereikia ieškoti", - projektuotojus teisino K. Šukys.
Stebėtiną ramybę demonstravo ir kitos užsakovės, NDNT, direktoriaus pavaduotoja Vytautė Polujanskienė. Jos manymu, dėl to, kad neribotam laikui sustojo statybos, kaltų nėra. "Buvo atliktos viešųjų pirkimų procedūros, buvo išrinktas rangovas projektui atlikti. Įpusėjus statybas išryškėjo kai kurios projekto spragos. Iš kažkur atsirado elektros kabeliai, kurie buvo neįregistruoti, todėl projektuotojai nenumatė jų iškelti. Užtruko, kol išsiaiškinome, kieno tie kabeliai. Be to, teko atlikti kitas nežymias projekto korekcijas", - aiškino V. Polujanskienė.
Nebespės iki šalčių
Tačiau statybininkai, artėjant žiemai, nėra tokie ramūs. Rangovo UAB "Viremida" vadovas Remigijus Butkus suka galvą, kaip artėjant šaltajam sezonui išsaugoti tai, kas jau padaryta. "Pastatėme "dėžutę". Vidaus patalpas ištinkavome, išbetonavome grindis. Planavome įstiklinti angas ir užbaigti vidaus apdailą. Dabar viskas sustojo. Laukiame, kol bus atliktos projekto korekcijos. O artėja žiema. Jei skubiai neužsandarinsime angų, šaltis ir drėgmė sugadins tai, ką jau padarėme", - nervinasi R. Butkus.
Jis prisiminė, kai viename objekte savo nuožiūra sumontavo analogiškus, tačiau kitokius šviestuvus nei buvo numatyta projekte. Tačiau už tokią "saviveiklą" statybininkų niekas nepaglostė. Atvirkščiai, už tuos darbus taip ir nesumokėjo.
Statybininkai tuomet pasimokė. Todėl statant NDNT administracinį pastatą "neimprovizuoja", o griežtai laikosi projekto. O jei pagal projektą dirbti neįmanoma, verčiau keisti projektą. R. Butkus neslepia, kad sandarinimo medžiagas bendrovė galėtų įsigyti už savo lėšas, tačiau iš ES lėšų finansuojamame projekte šiems darbams pinigų nėra skirta, todėl ir šįkart jie "improvizuoti" neketina.
"Statybas planavome užbaigti gruodžio mėnesį. Mobilizavome žmones, techniką. Dabar akivaizdu, kad projekto pabaiga nusikels į kitų metų vasarą, gal net liepos mėnesį", - nepasitenkinimo neslėpė R. Butkus.
Kaltų nėra?
Pastatą projektavusios Kauno UAB "Projektų centras" atstovai teisinasi, esą didžiausia kaltė dėl stringančių statybų tenka patiems statybininkams bei AB "Klaipėdos vanduo". Projekto vadovės Vaivos Paulauskienės teigimu, rengiant projektą nebuvo nurodyta, kad stiklai turi būti sertifikuoti Lietuvoje. "Tokių stiklų yra, tačiau jie mūsų šalyje nėra sertifikuoti. Tas sertifikavimas nebūtų ilgai trukęs, tačiau statybininkai atsisakė tokius stiklus naudoti. Jų manymu, projekto koregavimas turėjo trukti trumpiau nei pats sertifikavimas. Dabar jau aišku, kad jie suklydo", - teisinasi architektė.
Ji pridūrė, kad svarbesnė priežastis, kodėl įstrigo statybos, lietaus nuotekų tinklų perprojektavimas. "Pagal gautas sąlygas buvo nurodyta, kad nuotekas turėtume prijungti prie naujai nutiestos, didelio diametro lietaus kanalizacijos trasos. Paaiškėjo, jos niekas dar nenutiesė. Tenka suktis iš padėties. Projektuojame naują rezervuarą lietaus vandeniui surinkti, kad jame susikaupusį vandenį galėtume po truputį išleisti į esamus siaurus vamzdžius. Dėl šių korekcijų šiek tiek stringa ir statybos", - aiškina V. Paulauskienė.
Tačiau techninę statybų priežiūrą atliekančios bendrovės "Panevėžio miestprojektas" atstovas Ričardas Augis įsitikinęs, kad didžiausia atsakomybė tenka projektuotojams. "Atsimenu tą pasitarimą, kuriame projektuotojai aiškino, kad statybininkai patys turėjo sertifikuoti stiklus. Tai visiški vėjai. Statybininkai turi pirkti gatavą produkciją", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Augis.
AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas atkerta, kad lietaus nuotekų trasą turėjo nutiesti Klaipėdos miesto savivaldybė. "Mes esame tik tinklų operatoriai, juos valdantys patikėjimo teise. Tikrasis jų šeimininkas - miestas. Savivaldybė ir turėtų atsakyti, kodėl ten nėra tos trasos" - aiškino L. Makūnas.
Ydinga sistema
Remigijus Butkus, UAB "Viremida" generalinis direktorius
Ydinga yra Viešųjų pirkimų sistema, kai konkursus laimi mažiausią kainą pasiūlęs rangovas. Projektuotojai, norintys gauti vieną ar kitą užsakymą, mažiausiomis sąnaudomis suprojektuoja objektą, neįsigilinę į detales. Jų darbas laimi konkursą. Tačiau pigiausias nebūtinai yra geriausias. Kita problema - įstatyme numatyta prievolė už atliktus darbus sumokėti po dviejų mėnesių. Nors pinigai objektui yra skirti, juos bet kada galima paimti ir sumokėti statybininkams, tačiau kažkodėl su atsiskaitymu visuomet užtempiama. Praktiškai statybininkai patys turi kredituoti valstybę. Nepaisant to, mokesčius turi mokėti laiku. Niekas neatsižvelgia, kad mes užmokesčio dar negavome.
Proceso stabdyti nebūtina
Aloyzas Kuzmarskis, UAB "Bega" generalinis direktorius.
Dėl kokio nors ne vietoje nutiesto kabelio ar netinkamai suprojektuoto mazgo stabdyti statybų tikrai negalima. Mūsų kompanijos nuomojamoje teritorijoje neseniai baigėme įgyvendinti net 80 mln. litų vertės projektą. Visi darbai buvo "sudėlioti" savaičių tikslumu ir darbo eigoje to grafiko griežtai laikėmės. Aišku, pasitaikė įvairių atvejų, ne viską pavyko iš anksto numatyti ir tinkamai suprojektuoti, teko keisti ir mazgus, ir kai ką perprojektuoti, tačiau darbų nestabdėme. Jei pavykdavo išsiaiškinti, kieno kaltė, to sąskaita darydavome korektūras. Užsakovas neturi teisės nusišalinti nuo projekto vykdymo, jis turi būti pagrindinis asmuo. Yra įvairių būdų, kaip galima tą projektą pakoreguoti. Galima pakeitimus darbų žurnale įrašyti, o šalia pateikti supaprastintą brėžinį ar schemą. Yra visokių galimybių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą