Originali idėja - pensionas namie

Originali idėja - pensionas namie

69-erių šiaulietis nenori praleisti senatvės dienų nei pensione, nei dviejų kambarių bute. Jo idėja - sujungti kelis butus ir išsipirkus po kambarį, gyventi tarp to paties likimo žmonių. Bendro buto gyventojai drauge rūpintųsi buitimi, mokėtų mokesčius. Norinčių apsigyventi tokiame bute jau yra, tačiau ar tai įmanoma?

Idėja - gyventi su kitais ir atskirai

„Mano duktė ir sūnus gyvena Vilniuje. Jie negali prilakstyti pas mane, kai sunegaluoju, kai reikia pakviesti gydytoją, parnešti vaistų ar maisto“, - sakė daugiau negu dešimt metų našlaujantis šiaulietis ponas Vitalijus.

Vyras su vaikais per kelerius metus ištyrė „valdiškų bei privačių pagyvenusių žmonių globos namų rinką“ - joks modelis netiko.

„Vienuose privačiuose globos namuose (tokių Lietuvoje vos kelios dešimtys) vien išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 2000 litų, - kalbėjo vyriškis. - Jeigu reikalinga slauga, suma šokteli iki 8000 litų. Kas gali sau tokias išlaidas leisti?“

Šiauliečio idėja - sujungti kelis butus daugiabučiame name, ir keliese išsipirkti po atskirą kambarį, notariškai įforminus nuosavybę. Taip jie gyventų ir tarp žmonių, ir individualų savo gyvenimą. Buto gyventojai drauge rūpintųsi bendra buitimi, mokėtų mokesčius. Jei kuris sunegaluotų, būtų tikras, kad kaimynai reikiamu momentu suteiks ar iškvies pagalbą.

Po vieną gyventi jau per brangu

„Gyvenu dviejų kambarių 50 kvadratinių metrų bute. Man to ploto vienam jau per daug, - dėliojo savo mintis ponas Vitalijus. - Dviejų kambarių bute gyvena mano mirusios sesers 77-erių metų vyras. Nuolat skambiname vienas kitam, bendraujame, o pokalbių tema ta pati: kiek moki už šildymą, kiek moki už vandenį, kaip išgyveni?“

Du vyrai jau senokai šneka, ar nevertėtų pono Vitalijaus giminaičiui, pardavus butą, persikraustyti gyventi pas jį. Tada nusipirktų už sienos esantį dviejų kambarių ir panašaus ploto butą. Į jį būtų galima įleisti gyventi dar keletą žmonių. Iš buto į butą būtų iškirstos durys.


Norinčių apsigyventi bendrame bute jau yra: pono Vitalijaus sesers kaimynė 57-erių moteris su savo 86-erių mama.

Gyventi su svetimais nebijotų, nes „svarbiausia - išgyventi“.

Galimas variantas

Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Rita Blauzdavičienė svarstė, kad gyventi drauge viename bute nutarę žmonės greičiausiai neregistruotų tų namų kaip įstaigos.

„Panašaus modelio pagyvenusių žmonių namai labai populiarūs Skandinavijoje ir kai kuriose Vakarų Europos šalyse, - pasakojo R. Blauzdavičienė. - Tokius namus stato verslininkai, privačios statybos bendrovės, ir tik už dalį žmogaus sveikatai bei būklei būtinų paslaugų apmoka savivaldybės. Už kitką turi susimokėti pats tų namų gyventojas. Visame pasaulyje socialinės paslaugos yra perkamos“.

Tik R. Blauzdavičienė siūlo neskubėti išsikelti iš namų, ypač tada, jei yra gaunamos kompensacijos už buto šildymą, o žmogus pajėgus pats savimi pasirūpinti.

Pabendrauti, užsiimti kažkokia veikla šie žmonės gali ir Šiaulių socialinių paslaugų centre.

„Visų socialinių ir kultūrinių paslaugų pagyvenusiems žmonėms esmė ir yra ta — ne atnešti paslaugas į namus, o išvesti žmogų iš namų, kad jis pajudėtų, prasiblaškytų,“ — sako Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Gali tikėtis ir socialinių paslaugų

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Rita Blauzdavičienė pagyvenusiems žmonėms siūlo neįsikalinti namie, o ieškoti veiklos, išeiti, prasiblaškyti.

Anot R. Blauzdavičienės, jeigu žmogus turi nuolatinį slaugos poreikį, jis gauna papildomą priedą prie pensijos, gali tikėtis socialinių paslaugų namuose iki 6 valandų per dieną. Paslaugos yra mokamos.

„Žinoma, tai nėra išeitis, jeigu žmogui reikalinga slauga visą parą, - pripažįsta R. Blauzdavičienė. - Tačiau jei žmogus dar pajuda, naktį gali praleisti vienas, atėjęs Socialinių paslaugų centro darbuotojas gali sutvarkyti kambarius, parnešti maisto, išvirti valgį, iškviesti gydytoją. Atėjęs ryte 9 valandą jis išeis tik apie 15 valandą vidurdienį.“

Socialinių paslaugų gali tikėtis ir į vieną butą gyventi susikėlę žmonės - jos būtų pigesnės.

Pertvarkymams reikės leidimo

Ilona Kreišmontienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus statinių architektūros ir sąlygų išdavimo poskyrio vedėja paaiškino, kad norint atlikti būsto pertvarkymus, pirmiausia reikia tinkamai paruošti projektinę dokumentaciją naujam turto vienetui suformuoti ir statybos darbams.

„Statybą leidžiančius dokumentus ir projektinę dokumentaciją statytojas teikia Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (jeigu objektas yra Šiaulių mieste), — sakė I. Kreišmontienė. — Suformuotam naujam turto vienetui suteikiamas vienas adresas.“

Pasak specialistės, atlikus statybos darbus, pagal galiojančius teisės aktus, objektas priduodamas ir įteisinimas nekilnojamo turto registre. Visi darbai atliekami nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų.

PSICHOLOGĖS PATARIMAI

Geriau už pensionatą

Nijolė Liubinskienė, psichologė

- Pirmiausia reikia pagirti tuos žmones už pačią idėją. Manau, kad pasiryžimas sueiti gyventi kartu viename bute, esant garbaus amžiaus, yra padiktuotas ne tik materialinių skaičiavimų.

Bet bendrame būvyje slypi ir pavojų. Net tuo atveju, kai vieni kitus pažįsta. Vienas dalykas — draugauti, bičiuliautis, giminiuotis, ir visiškai kitas — gyventi krūvoje. Tokios patirties neturėjo nė vienas.


Prieš sueinant gyventi kartu, reikėtų labai gerai aptarti, kas už ką bus atsakingas, kas kuo rūpinsis. Norint ar nenorint iškils lyderio ir tolerancijos problemos. Ypač opūs turto klausimai. Ar šie žmonės gerai apmąstė tuos dalykus? Kas, buto dalies savininkui iškeliavus Anapilin, paveldės jo nekilnojamąjį turtą? Juk jie nesiruošia gyventi šiame bendrame bute kelis mėnesius ar vienerius metus.

Jei visi šie dalykai suderinti, tai gyventi keliese viename bute yra geresnė išeitis nei eiti į pensionatą.

NOTARĖS KOMENTARAS

Buto gyventojai - lygiateisiai savininkai

Gintarė ŠATIENĖ, notarė

- Jeigu žmonės nori tapti vieno buto lygiateisiais bendrasavininkiais, jie turi nusipirkti atitinkamas buto dalis iš dabartinio buto savininko. Jei viename bute gyvens keturi žmonės ir jie visi nori būti to buto savininkais, tai dabartinis buto savininkas turi parduoti tris buto dalis, t.y., po vieną ketvirtąją dalį kiekvienam naujajam savininkui, sau pasilikdamas taip pat vieną ketvirtąją dalį.

Konkrečiu atveju, kai norima įsigyti ir greta esantį butą, Registrų centro Šiaulių filiale reikėtų susitvarkyti dokumentus dėl dviejų butų sujungimo į vieną butą, vienas patalpas.

Kitas labai svarbus klausimas, į kurį šie žmonės turės rasti atsakymą - ar jie norės notariškai nustatyti įsigyto buto naudojimosi tvarką, ar viskuo naudosis ir mokesčius mokės vien draugiškai susitarę.

Jei nekilnojamo turto naudojimosi tvarka bus nustatoma notariškai, tai, prieš patvirtinant buto dalių pirkimo-pardavimo sutartis, Registrų centre reikėtų užsisakyti buto dalių apskaičiavimo projektą. Tada kiekvienas gyventojas žinos, kokia konkrečiai buto patalpa (kambariu) naudosis individualiai, o kokiomis buto patalpomis (pvz., koridoriumi, vonia, tualetu) - bendrai.

Tokiu atveju, pasirašant buto dalių pirkimo-pardavimo sutartį, notarų biure kartu bus pasirašomas ir bendraturčių susitarimas dėl to buto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder