Paauglių svaiginimosi įpročiai kelia nerimą

Vakar Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biure (VSB) įvykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavo ekspertai iš Islandijos ir Švedijos, buvo pristatyti pernai metais atlikto tyrimo ECAD (Europos miestai prieš narkotikus) duomenys bei tarptautinio projekto ADPY (Alkoholio ir narkotikų prevencijos programa jaunimui) ekspertų rekomendacijos.

Svaigalai - nuo 11-13 metų

ECAD atlikto tyrimas, kuriame dalyvavo per tūkstantis 15-16 metų amžiaus Klaipėdos paauglių, atskleidė specialistams nerimą keliančias tendencijas.

Pavyzdžiui, kasdien cigaretes rūkantys prisipažino daugiau kaip trečdalis moksleivių, o rūkančių berniukų ir mergaičių skaičius buvo beveik vienodas.

Klaipėdoje, pasirodo, populiaru rūkyti kaljaną - vieną ar daugiau kartų šią iš egzotiškų kraštų parvežtą vandens pypkę yra rūkę net 59,5 proc. apklaustų jaunųjų klaipėdiečių.

90,8. Vieną ar daugiau kartų alkoholio teigė ragavę 90,8 proc. apklaustų Klaipėdos paauglių. Redakcijos archyvo nuotr.

Vieną ar daugiau kartų alkoholio teigė ragavę 90,8 proc. apklaustų paauglių, o bent kartą buvę girti teigė beveik 60 proc. apklaustų uostamiesčio moksleivių. Paklausti, kur girtauja, 36 proc. paauglių atsakė, jog draugų namuose, klubuose ar baruose. Tyrimas atskleidė, kad dauguma apklaustų uostamiesčio paauglių pirmą kartą pasigėrė būdami 13-15 metų.

Paauglius traukia ir narkotikai. Bent kartą marihuanos yra bandę 26,8 proc. apklaustų moksleivių, amfetamino - 3,2 proc., uostomų narkotikų - 4,3 proc. kalbintų paauglių.

Anot tyrėjų, ryškėja dar viena nerimą kelianti tendencija - ne viena paauglė mergaitė prisipažino vartojanti raminamuosius vaistus.

Tik 19 proc. vaikų teigė, jog jų tėvai žino, ką atžalos veikia vakarais.

Padeda ne vien draudimai

Tyrimo rezultatus pristatęs Islandijos socialinių tyrimų ir analizės centro direktorius Jonas Sigfussonas teigė, jog panaši padėtis dėl paauglių svaiginimosi buvusi ir Islandijoje.

"Pavyzdžiui, 1998 metais atliekant 15-16 metų amžiaus jaunuolių apklausą neseniai gėrę alkoholio teigė 42 procentai moksleivių, o 2003 metais - tik 5 procentai. Atitinkamai tabako rūkymas nuo 23 procentų sumažėjo iki 3, kanapių rūkymas - nuo 17 iki 3 procentų. Kaip mes to pasiekėme? Pirmiausia, buvo visiškai uždrausta alkoholio ir tabako reklama, jų matomumas ir propagavimas, mažinamas svaigalų prieinamumas. Bet vien draudimais šito nepasieksi. Reikalingos visos bendruomenės pastangos - pirmiausia, tėvų, mokytojų, savivaldybių, vietos politikų. Būtina ugdyti, lavinti vaikus, įtraukti į įvairius užsiėmimus. Taip pat būtina nuolat tirti situaciją dėl alkoholio ir kvaišalų vartojimo ir dirbti prevencinį darbą kryptingai", - sakė J. Sigfussonas.

Ne visi tampa vartotojais

"Nėra labai džiuginantys šių apklausų skaičiai, tačiau jų rezultatus reikėtų vertinti atsargiai. Juk buvo apklausiami paaugliai, kurie mėgsta ir pafantazuoti. Be to, ne visi vieną kartą pabandžiusieji alkoholio ar narkotikų tampa nuolatiniais vartotojais. Tokiame amžiuje dažnas nori paragauti uždrausto vaisiaus, tačiau vėliau to nebedaro. Manau, suaugusiems svarbu mokyti jaunimą savo pavyzdžiu. Tarkime, dabar tarp keturiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių yra nebemadinga rūkyti. Manau, tokia mada anksčiau ar vėliau "užsikrės" ir jaunimas", - kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkė Natalja Istomina.

Anot jos, komisijoje nuolatos svarstomi įvairūs klausimus dėl narkotikų vartojimo prevencijos, viena iš naujausių priemonių - mokyklų aplinkos testavimas, aiškinantis, ar nėra vartojami narkotikai.

"Džiugu, kad mokyklos nėra linkusios slėpti šios informacijos, pačios kviečiasi atvykti testuotojus, nes nori žinoti narkotikų vartojimo tendencijas. Šiemet taip pat atliksime mokyklose testus, tam yra skirtos lėšos" , - sakė N. Istomina.