Profesija, už kurią gali suėsti gyvą

Jų niekas nemyli. Jų nukirsdinimo bet kuriuo paros metu gali pareikalauti prezidentė ar socialinės apsaugos ir darbo ministras, jei nespės iš girtų tėvų atimti vaikų. Juos gali primušti mirtinai nusigėrę socialiai remtini žmonės. Gali ir nužudyti. Bet visada dėl visko jie bus kalti. Tai - socialiniai darbuotojai. Niekas neklausia, kaip jie gyvena, o tik viskuo kaltina. „Vakaro žinios“ klausia Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentės Rasos LAICONIENĖS: „Kaip gyvenate?“

- Lietuvos darbo birža skelbia, kad Lietuvai labai trūksta socialinių darbuotojų padėjėjų. Kodėl?

- Trūksta ne tik socialinių darbuotojų padėjėjų, bet ir pačių socialinių darbuotojų, ypač kvalifikuotų, patyrusių. Abiejų sričių atstovų trūksta dėl tų pačių priežasčių - dėl žemų atlyginimų ir darbo sąlygų. Socialinių darbuotojų padėjėjų oficialus atlyginimas yra arti minimalaus - iki 400 eurų „popieriuje“, jei jie kitų nepavaduoja ir kito darbo nedirba. Be to, šis darbas yra nepatrauklus dėl to, kad socialinių darbuotojų padėjėjai, jei jie dirba ne kokioje nors įstaigoje, net neturi darbo vietos. Jei dirba, tarkime, globos namuose, tai bent turi darbo spintelę, vietą ir pan. Tačiau socialinio darbuotojo padėjėjai teikia paslaugas ir namuose, socialinės rizikos šeimose. Kitaip tariant, tu turi nuolat keisti darbo vietą. Jei esi lankomosios priežiūros darbuotojas, gausi aptarnauti septynis, aštuonis, gal net dešimt žmonių namuose. Ir privalai ten vykti nepaisydamas oro sąlygų, nepaisydamas to, ar slidu, ar lietus, ar šalta, ar karšta. Dėl to nėra patrauklu. Be to, tai nėra paprastas funkcijų atlikimas. Tai yra bendravimas su žmonėmis. Kai daromos atrankos, renkamasi, kad žmogus, kandidatuojantis į šį darbą, būtų patikimas, rekomenduojama, kad būtų įvadiniai mokymai, kurių metu socialinio darbuotojo padėjėjai supažindinami su senų žmonių charakteriu, ligų ypatybėmis, neįgalių žmonių elgsena, nes psichikos negalią turintys žmonės gali būti agresyvūs, ir pan. Turi nemažai pasiruošti, o paskui atlyginimas yra varganas.

- O kiek uždirba socialiniai darbuotojai?

- Jų atlyginimai labai varijuoja. Yra ir 700 eurų „popieriuje“, ir 780 eurų. Bet čia jau yra su priedais už papildomus darbus ir pan.

- Viena Ukmergės socialinės darbuotojos padėjėja skundėsi, kad net darbo priemones reikia pirkti už varganą atlyginimą - pirštines, prijuostes ir t.t., susimokėti už viešojo transporto bilietus...

- Čia jau priklauso nuo savivaldybės. Kai kuriose darbo priemonės suteikiamos, transporto išlaidos padengiamos, o kai kuriose darbuotojai pas žmones dviračiais važinėja net ir esant blogoms oro sąlygoms. Nors savivaldybės norintiems nuvykti pas atokiau kaimuose gyvenančius žmones turėtų arba skirti automobilius, arba apmokėti viešojo transporto bilietus. Socialinių darbuotojų padėjėjams yra privalomas sveikatos patikrinimas, todėl savivaldybė privalo už jį sumokėti. Kaip ir skirti darbo priemones - gumines pirštines, prijuostes ir kt., nes padėjėjai dirba ir buities darbus - padeda seniems žmonėms valyti, namus tvarkyti ir pan. Tačiau ne visos skiria, nors privalo, o tai yra labai blogai. Tenka iš mažų algų dar ir darbo priemones pirkti.

Taip pat ne visos savivaldybės vienodai elgiasi ir drausdamos darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų. Aš dirbu Vilniuje, tai žinau, kad Vilniaus savivaldybė yra apdraudusi savo darbuotojus, nes, pavyzdžiui, dirbantieji su proto negalią turinčiais žmonėmis rizikuoja. Niekada negali žinoti, kada prieš tave pakels ranką ar kokį daiktą svies. O kai kur darbuotojai nėra apdrausti.

- Be visko, ką išvardijote, socialinių darbuotojų bei jų padėjėjų darbas dar ir rizikingas?

- Jis ir yra priskirtas prie pavojingų darbų. Dar norėčiau akcentuoti, kad jis reikalauja daug psichologinių jėgų. Tu tikrai turi mokėti sveikai sureaguoti į neadekvačius priekaištus, vagystes, skundus ir pan. Kitaip tariant, darbo apmokėjimas yra neadekvatus darbui.

- Ar dažnai socialiniai darbuotojai bei jų padėjėjai nuo klientų nukenčia fiziškai?

- Nepasakyčiau, kad labai dažnai, daugiau nukenčia psichologiškai. Aišku, būta ir mirčių. Pavyzdžiui, Kražiuose socialinio darbuotojo padėjėja buvo nužudyta. Tačiau atsitiktinai, ją nužudė ne klientas, o pas klientą buvęs žudikas. Pavyzdžiui, socialinių išmokų darbuotojai nelaikomi socialiniais darbuotojais, tačiau nuo agresyvių klientų labai dažnai nukenčia. O socialiniai darbuotojai daugiausiai išpuolių sulaukia, kai duoda kokį nors neigiamą atsakymą. Turime klientų, kurie yra patampę už švarkų, skarelių, kartais būname apipilti silkių marinatu, o grasinimų tai sulaukiame labai dažnai.

- Pastaruoju metu labai daug kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje. Buvo aprašytas ne vienas atvejis, kai policija atima iš girtų tėvų vaikus vidury nakties ir neturi kur jų dėti, nes socialinių darbuotojų negali prisišaukti. Argi socialiniai darbuotojai privalo dirbti ir naktį?

- Dienraštis „Vakaro žinios“ - pirmas leidinys, kuris ne ima ir rašo, ką sako policininkai, o nori sužinoti teisybę. Socialiniai darbuotojai ne tik kad nedirba naktimis. Jie vaikų neima, nes tai nėra jų pareiga. Sprendimus dėl vaikų paėmimo priima vaiko teisių apsaugos specialistai. Jie konstatuoja vaiko teisių pažeidimą, o socialinis darbuotojas nėra inspektorius, nėra baudėjas. Socialinis darbuotojas, vaiko teisių specialistui konstatavus, kad šeimoje yra rizika šeimai, ateina į šeimą ir klausia: kuo galime padėti, kad jūsų vaikui būtų saugu?

- O vaiko teisių apsaugos specialistai naktimis privalo dirbti? Kitaip tariant, kas kaltas, kad policija, iš tėvų vidurnaktį paėmusi vaikus, neturi kur juos dėti?

- Jūs pats ir atsakėte į savo užduotą klausimą. Policija ateina ir neturi kur dėti vaikų. Net jei vaiko teisių specialistai dirbtų naktimis (o nedirba), nei tuos vaikus galėtų paimti pas save į kabinetą, nei neštis namo. Pagal Vaiko globos nuostatus, kiekviena savivaldybė iki kiekvienų metų sausio 2 dienos turi sudaryti sąrašą įstaigų, kuriose bet kuriuo paros metu gali būti apgyvendintas vaikas. Kiekvienos savivaldybės administracijos direktorius iki sausio 2 dienos privalo pasirašyti tokį raštą ir išsiųsti policijos komisariatams. Tai yra privalu daryti, bet kartais administracijos direktorius nepasirašo tokio rašto, o kartais komisariatai to nesugeba išsireikalauti. Klausimas, kur padėti vaiką, policijai neturėtų kilti, jei būtų laikomasi teisės aktų. Tačiau ne visada laikomasi.

Pavyzdžiui, Vilniuje yra įsteigtas Vilniaus miesto krizių centro Vaikų globos padalinys - Naujojoje Vilnioje. Ten iki 20 vaikų gali būti ištisą parą.

Mano galva, reikia žiūrėti ir ekonomiškumo. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste vos 15 vaikų per metus yra paimami iš šeimų vaiko teisių apsaugos specialistų nedarbo metu (dabar, kai kilo vajus, turbūt bus apie 20 vaikų per metus) vėliau nei 17 valandą. O siūloma, kad vaiko teisių apsaugos specialistai dirbtų ištisą parą. Įsivaizduojate, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vienai savivaldybei reikia papildomų keturių pareigybių, nes dirbantiesiems visą parą po to priklauso 4 poilsio dienos. Jei Vilniuje per metus bus paimama 20 vaikų per metus, vadinasi, per mėnesį - vos vienas ar du. Ir mes mokėsime algas specialistui, kuris paims du vaikus per mėnesį? Ar Lietuva gali sau tokias išlaidas leisti? Bet yra ir kitokių išeičių.

- Kokių?

- Prisiminkime, kad policininkai dirba visą parą. Tai gal apsimoka pagalvoti, kad verta policijoje specialiai apmokyti kokią pareigūnę, kuri mokėtų dirbti su smurtu artimoje aplinkoje? Grįžtant prie kaltinimų, kad socialiniai darbuotojai nedirba naktį, todėl nėra kur dėti vaikų... Visoje Lietuvoje sprendimus dėl vaikų priima vaiko teisių apsaugos specialistai. Tačiau apie tai kažkodėl nekalbama.

- Beje, norint dirbti socialiniu darbuotoju ar jo padėjėju, reikia specialaus išsilavinimo?

- Socialinis darbuotojas yra profesija, kurią įgyti galima tik baigus mokslus arba universitete, arba kolegijoje. Tai yra aukštasis universitetinis arba koleginis išsilavinimas. Bakalauro diplomas yra būtinas, o jį gauti galima pasimokius 4 metus. Magistro diplomas nėra būtinas. O socialinio darbuotojo padėjėjams tėra reikalavimas turėti 12-os klasių išsilavinimą. Aišku, jei padėjėjas dirba socialinės globos įstaigose, jis turi būti baigęs 40-ies valandų trukmės įvadinius mokymosi kursus. Tačiau juos rengia pati darbuotojo ieškanti įstaiga, kai su darbuotoju sulygsta, kad jis dirbs.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"