Pastaruoju metu lyčių lygybės tema vis dažniau tampa diskusijų objektu. Organizuojami disputai ir kiti įvairūs renginiai skatina atvirai kalbėti apie tai, kaip užtikrinti vieną pagrindinių Europos Sąjungos vertybių - lygiateisiškumą tarp vyrų ir moterų. Vis dėlto panašu, kad Lietuvoje tam tikrose srityse ši vertybė yra paminama dėl susiformavusių stereotipų. Vienas jų - profesijų skirstymas į vyriškas ir moteriškas, kuris apsunkina jaunų žmonių padėtį renkantis profesiją.
Nors 2005 m. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymas, skirtas užtikrinti, kad būtų įgyvendintos šalies Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės, tačiau, pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) atstovės ryšiams su visuomene Mintautės Jurkutės, stereotipinis mąstymas ir profesijų skirstymas į vyriškas ir moteriškas tebėra aiškiai jaučiamas.
"Kalbėdama su darbdaviais matau, kad įsivaizdavimas, kurios profesijos yra moteriškos ir kurios vyriškos, yra vis dar gana ryškus, ypač mažesnėse įmonėse, taip pat mažesniuose miestuose", - situaciją apibūdino M. Jurkutė.
Jos teigimu, nors Lietuvoje neturime moterims ir mergaitėms draudimo rinktis konkrečias profesijas, tačiau sektorinė segregacija pagal lytį yra pastebima.
"Pavyzdžiui, Ukrainoje moterims draudžiama rinktis 430 profesijų. Lietuvoje tokių draudimų nėra, tačiau socialiniai ir kultūriniai visuomenės lūkesčiai apie tai, kas yra moteriški ir vyriški darbai, nulemia profesijų skirstymą pagal lytį", - pabrėžė LGKT atstovė ryšiams su visuomene.
Į darželį - iš pašaukimo
Atvedus vaiką į darželį, įprasta jame matyti šeimyniškas auklėtojas, zujančias aplink vaikus. O kas būtų, jeigu į darželį atvestą vaiką pasitiktų ne moteris, o vyras? Ko gero, toks vaizdas nustebintų ne vieną.
Vilnietį Simoną Kreišmoną, studijuojantį ikimokyklinę pedagogiką Šiauliuose, jau po kelerių metų bus galima išvysti tarp kitų darželio auklėtojų. Simono teigimu, specialybės pasirinkimą lėmė vaikystė.
"Esu iš penkių vaikų šeimos, tad vaikai mano aplinkoje buvo visą gyvenimą. Dažnai tenka su jais būti, leisti laiką, kitur savęs aš nematau", - kalbėjo vilnietis.
BE SKIRTUMŲ. "Universitete kursiokės iš pradžių nesuprato, kodėl aš čia. Laikui bėgant pamatėme, kad nėra skirtumų, kurie galėtų mums trukdyti", - teigia būsimasis darželio auklėtojas Simonas Kreišmonas. Asmeninio albumo nuotr.
Dalindamasis savo patirtimi, S. Kreišmonas pasakojo, jog iš pradžių universitete į jį buvo žiūrima keistai.
"Universitete kursiokės iš pradžių nesuprato, kodėl aš čia. Laikui bėgant pamatėme, kad nėra skirtumų, kurie galėtų mums trukdyti. Dėstytojai mane priima kitaip, kadangi esu vyras, tačiau žiūri į mane palankiai", - teigė būsimas darželio auklėtojas.
Simonas pripažino, kad stereotipinis požiūris dėl vyriškų ir moteriškų profesijų vis dar likęs, tačiau pasikeitimai yra matomi, o stereotipai griaunami.
"Mano manymu, profesijos pasirinkimas priklauso nuo žmogaus savybių. Ateityje tie stereotipai keisis. Kai kurie vis tiek manys, kad moterys negali dirbti statybose, tačiau vyrų darželiuose tikrai daugės. Valstybė turi padėti griauti tuos stereotipus", - samprotavo Simonas Kreišmonas.
Požiūris į moteris policininkes keičiasi
Nors moteris policininkė Lietuvoje tampa įprastu reiškiniu, tačiau, pasak Klaipėdoje dirbančios vyresniosios inspektorės Aušros Noreikaitės-Eitutavičienės, nepasitenkinimas dėl moterų, užimančių aukštus postus, vis dar matomas.
"Kolektyve yra buvę kalbų, jog moterys mums nevadovaus, tačiau pastaraisiais metais ši situacija keičiasi į gerąją pusę, vis daugiau moterų laimi konkursus ir pradeda eiti vadovaujamas pareigas", - apie besikeičiantį požiūrį kalbėjo A. Noreikaitė-Eitutavičienė.
POŽIŪRIS. "Niekada nesu susidūrusi su tokia situacija, jog manimi nepasitikėtų vien todėl, kad esu šios profesijos atstovė", - patirtimi dalinasi policininkė Aušra Noreikaitė-Eitutavičienė. Asmeninio albumo nuotr.
Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate dirbanti moteris sakė, kad tapti policininke paskatino geresnė šios srities atstovų padėtis.
"Tuo metu, kai norėjau būti policininke, buvo ženkliai geresnės socialinės garantijos bei didesnis atlyginimas nei pedagogų ar kitų viduriniosios klasės atstovų. Tačiau prieš pradedant dirbti šį darbą ir duodant priesaiką manyje kažkas kardinaliai pasikeitė. Nuo to laiko ketinimas policijoje dirbti tik metus virto jau dešimtmetį besitęsiančia tarnyste žmonėms", - teigė vyr. tyrėja.
Pareigūnė mano, kad šiais laikais moteris su policijos uniforma nieko nestebina.
"Moteris policininkė jau tapo įprasta. Niekada nesu susidūrusi su tokia situacija, jog manimi nepasitikėtų vien todėl, kad esu šios profesijos atstovė. Priešingai - ne kartą girdėjau, jog moterys geba geriau išklausyti nukentėjusį asmenį, įsigilinti į problemos esmę ir kokybiškiau suteikia pagalbą", - patirtimi dalinosi A. Noreikaitė-Eitutavičienė.
Kirpėjas, vadinasi, homoseksualus?
Jau seniai nuostabos nekelia ir vyras, savo profesiją siejantis su grožio industrija. Tačiau klaipėdietis kirpėjas Paulius Venckus, anksčiau dirbęs moterų, o šiuo metu - vyrų kolektyve, pastebėjo, kad stereotipas, jog vyrai kirpėjai yra homoseksualūs, vis dar paplitęs.
"Kai dirbau moterų kolektyve, dauguma jų manydavo, kad esu kitos pakraipos, kad žmogus, darantis šukuosenas, negali būti heteroseksualus. Dabar, kai dirbu barzdaskučiu, žmonės pradeda suprasti, kad būti kirpėjais gali ir vyrai", - atviravo P. Venckus.
PASTEBĖJIMAS. "Mūsų visuomenė nėra linkusi greitai keisti požiūrio į nusistovėjusius dalykus. Lietuviai yra konservatyvūs žmonės, ypač vyresnės kartos", - mano kirpėjas Paulius Venckus. Asmeninio albumo nuotr.
Vienoje vyrų grožio studijoje dirbantis klaipėdietis pabrėžė, kad kirpėjų profesija yra apipinta stereotipais - dauguma žmonių mano, kad grožio ir mados sritys yra skirtos moterims.
"Nuo senų laikų vyrai būdavo kirpėjai, tačiau mūsų šalyje vyrauja nuomonė, kad grožio industrijai sukurtos tik moterys. Dabar tas požiūris kinta. Svarbiausia, kad kirpėjų daugėja, ir tai tampa norma", - kalbėjo P. Venckus.
Jo nuomone, požiūris keičiasi, nes jaunimas yra supratingesnis.
"Mūsų visuomenė nėra linkusi greitai keisti požiūrio į nusistovėjusius dalykus. Lietuviai yra konservatyvūs žmonės, ypač vyresnės kartos. Vyresnio amžiaus vyrai kitaip žiūri į vyrus kirpėjus, o jaunimas supranta, kad tai yra šaunu ir nieko neįprasto", - džiaugėsi vaikinas.
Nuo istorijos - prie informatikos
"Programuojančių merginų nėra daug, tad tebėra nusistovėjęs įsitikinimas, kad ši profesija - ne merginoms. Aš augau kitokioje aplinkoje, todėl man tėvai niekada nėra sakę, kad matematika, informatika yra ne merginoms", - apie domėjimąsi tiksliaisiais mokslais pasakojo programuotoja iš Vilniaus Jurga Girdzijauskaitė.
Pasak jos, informatika nebuvo jos pirmas pasirinkimas.
"Norėjau studijuoti istoriją, tačiau neįstojau. Kitu numeriu buvau parašiusi informatiką. Iš tikrųjų gal labiau parašiau informatiką tam, kad mama būtų patenkinta", - juokavo vilnietė.
DAUGĖJA. "Moterų informacinių technologijų srityje trūksta, tačiau pastebiu, kad vis daugiau merginų domisi šia sritimi ir jos galimybėmis", - sako programuotoja Jurga Girdzijauskaitė. Asmeninio albumo nuotr.
Laisvalaikiu "Vilnius Girls Code" renginius, skirtus informacinėmis technologijomis besidominčioms merginoms, organizuojanti J. Girdzijauskaitė stebėjosi, kodėl žmonėms jos profesija atrodo neįprasta.
"Žmonės nustemba, kad esu programuotoja. Nors iš tikrųjų pažįstu nemažai merginų programuotojų, kurios dirba kompanijose, ir nelabai suprantu, kodėl reikia taip stebėtis. Nėra ribos tarp vyriškos ir moteriškos profesijos. Galbūt vyrai yra fiziškai stipresni, bet visur, kur yra protinis darbas, jokių ribų būti neturėtų", - dėstė ji.
Kalbėdama apie ateities perspektyvas, J. Girdzijauskaitė teigė, kad programavimas - viena iš pirmaujančių profesijų, todėl merginų, pasirenkančių tokią profesiją, turėtų daugėti.
"Lyderiaujančių moterų yra mažiau, joms yra sunkiau atsidurti aukštesnėse pozicijose. Moterų IT srityje trūksta, tačiau pastebiu, kad vis daugiau merginų domisi šia specialybe ir jos galimybėmis", - sakė programuotoja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą