„Šeimos mediacija – pagalba teisiniame ginče“

LRT laida “Laba diena, Lietuva”

2017-11-07 11:02

Parengta pagal LRT TV 2017 11 02 laidos „Laba diena, Lietuva“ įrašą. Laidos vedėjas Modestas Naudžius (MN) kalbina šeimos bendradarbiavimo advokatą Mindaugą Vaičiūną (MV).

MN: Mūsų studijos svečias šeimos bendradarbiavimo advokatas Mindaugas Vaičiūnas. Sveiki gyvi. Dėkui, kad atvykote. Šiandien kalbėsime apie šeimos mediaciją. Jau esame kalbėję studijoje apie tai, tačiau ko gero dar reikės ilgai aiškinti. Vis dėlto, kasgi yra ta mediacija ir kaip tai vyksta? Esminis bruožas – teismo šioje situacijoje nėra. Žmonės patys turi nuspręsti ir patys turi padaryti srpendimą.

MV: Taip, tiesa. Su pagalba. Ne patys vieni. Ir apie mediaciją, šeimos mediaciją, manau, kad reikia kalbėti ir kalbėti, kad ta žinutė pasiektų žmones. Kad yra ir kitų būdų, kaip spręsti kylančius gyvenime klausimus, problemas. Ir nebūtinai tik bėgti į teismą. O šeimos mediacija - tai yra žmonių susitikimas, skirtas patiems ieškoti, priimti sprendimus, kuriame dalyvauja trečias nešališkas žmogus, padedantis kalbėtis, išsiaiškinti. Ir tūrbūt esmė yra ta, kad žmonės patys priima sprendimus savo gyvenime, kurių paskui gali laikytis, nes jie yra geri – mūsų pačių sprendimai.

MN: Vis dėlto, skirtumas tarp teismo sprendimo ir mediacijos būdu priimto sprendimo? Kokie yra skirtumai, ir kur yra privalumai? O gal yra ir minusų?

MV: Mediacijos nereikia absoliutinti jokiu būdu. Mediacija yra tik vienas iš būdų spręsti klausimus. Ir yra atvejų, kada tikrai reikalingas teismo sprendimas, pagal situaciją. Bet daugiau Lietuvoje, ypač šiuo metu, sakyčiau, yra tokių situacijų, kur žmonės gali tarpusavio sutarimu išspręsti klausimus. Skirtumas tarp teismo sprendimo ir mūsų pačių sprendimo ko gero yra, visų pirma, kad tai mano sprendimas ar kažkieno kito, man pateiktas, nuleistas sprendimas. Todėl jo laikymasis, vykdymas, motyvacija jo laikytis yra visiškai kita ir nepalyginama.

MN: Tokiu atveju nebus ko apkaltinti? Kad blogą sprendimą priėmė.

MV: Tas tiesa. Ir iš tiesų reikia daug padirbėti su žmonėmis, kad jie įsisamonintų, priimtų, kad patys jie yra tie, kurie gali geriausiai išspręsti savo klausimus. Vėlgi, kai žmonės patys priima sprendimus dėl savo gyvenimo, visai kitaip klojasi ir ateitis. Sprendimą priimti yra tikrai nelengva. Jeigu mes pagalvotume, kaip žmogus atrodo nepriėmęs sprendimo, ieškantis sprendimo - lygtai nešioja kirminą viduje, visą laiką graužia neišspręsta situacija. Žvilgsnis krypsta vis žemyn, o ne į viršų pakelti galvą, galvoti apie ateitį, kaip kurti savo gyvenimą toliau. Iš tiesų pačiam sprendimą priimti yra nelengva, bet tikrai verta pastangų. Ir galbūt pasakyčiau dar vieną mintį. Šeimos situacijose žmonėms tenka priimti nelengvą sprendimą išsiskirti ar gyventi kartu. Tai jau labai sunkus sprendimas ir tai reikia vertinti. Bet kai tai padaryta, reikia priimti dar vieną labai svarbų sprendimą – kaip aš spręsiu savo klausimus, kokiu būdu. Norėčiau pasakyti, kad Lietuvoje net ir šiuo metu tikrai yra paslaugų ir pagalbos įvairovė, kuria tikrai būtų galima naudotis arba bent jau apsvarstyti, kaip turėčiau spręsti savo teisinį šeimos ginčą. Nes tikrai dažnu atveju neverta „daužyti galva į sieną“.

MN: Kokios yra dažniausios temos, kurios gali būti taip išsprendžiamos? Turtas, vaikai, vaikų buvimas su vienu iš sutuoktinių?

MV: Bet kurie klausimai, kurie žmonėms kyla. Tačiau tikslinga ir prasminga, ką matau savo darbe, spręsti atskirai gyvenančių tėvų ginčus dėl vaikų, dėl dalyvavimo savo vaikų gyvenime, kai jie kartu nebegyvena. Jeigu mes kalbame apie mediaciją ir kitas sritis – santykiai tarp žmonių, kurie ir toliau turi palaikyti kažkokį ryšį: kaimynai, klubai, narių tarpusavio ginčai, darbdavio darbuotojo klausimai. Atvejai, kai net ir po ginčo pabaigos, žmonės toliau lieka kaimynais ir turi toliau sugyventi, toliau lieka klubo nariais. Akcininkų ginčai versle – situacija, kuri lygiai taip pat reikalauja bendro sutarimo ir sprendimo, nes toliau reikia tvarkytis ir gyventi.

MN: O ką rodo praktika? Ar mes mokame kalbėtis? Vis dėlto, juk tai nėra maloni situacija.

MV: Tai, ką aš šiandien matau, žmonės yra pasiilgę atviro, nuoširdaus pokalbio be įtampos. Kur jų niekas nekaltina dėl to, ką jie padarė. Kur jiems niekas nepriekaištauja dėl to, ką jie padarė. Bet klausia, o ką mes galime padaryti į ateitį, kad situacija kažkiek pasikeistų, kad situacija taptų jiems lengvesnė. Ką jūs pats galėtumėte padaryti? Pasakykite, ko norėtumėte, kad kita pusė galbūt padarytų? Ir tas pokalbis, atviras, paprastas, tiesioginis tarp šalių, tikrai atveria didesnes galimybes. Žmonių paklausiu įprasto klausimo: prieš kiek laiko jūs buvote susėdę pasikalbėti apie problemą? Tuomet pauzė, vėliau atsako, kad neprisimena, nes mes kelerius metus dalyvaujam teismuose, policijoje, prokuratūroje ir pan. Mes pirmą kartą šnekamės po kelerių metų. Ir tai atveria galimybes.

MN: Radau tokią Jūsų idėją, kad galėtų būti šeimos mediacijos savaitgalis, pavyzdžiui Anykščiuose. Ką reiškia ir kokią naudą galėtų duoti toks perkėlimas tų konfliktuojančių, nesutariančių pusių į visiškai neutralią aplinką? Kaip tai galėtų atrodyti?

MV: Ačiū, kad užsimenate apie vieną iš mano iniciatyvų, kurią pavadinau Savaitgalio šeimos mediacija Anykščiuose. Tai yra kvietimas žmonėms susitelkti, vienai ar dviem dienom išvažiuoti iš savo kasdieninės rutinos į kitą miestą, o konkrečiai Anykščius, kurie man labai patinka ir esu jų fanas. Tuomet skirti laiko klausimams spręsti bendru sutarimu, o likusį laiką išnaudoti miesto ir krašto pažinimui. Pastebėjau, kad žmonės kasdieninėje rutinoje – darbai, užimtumas, neranda laiko, o ypač neranda laiko kalbėtis apie iš tiesų sunkius, greitai neišsprendžiamus klausimus: nenoriu, negaliu, gal kitą dieną ir panašiai. Todėl kvietimas išvykti į kitą miestą tikslingai, toms kelioms dienoms, yra kvietimas susitelkti ir vieną kartą išspręsti tą nemalonų klausimą, palikti jį praeityje, kurti ateitį.

MN: Be to reikėtų priminti, kad taip, yra advokatų paslaugos, jos yra mokamos, tačiau teismai taip pat siūlo nemokamą mediaciją. Ko gero žmonės irgi apie tai nepakankamai žino?

MV: Žmonės Lietuvoje turi žinoti, kad visuose Lietuvos teismuose yra galimybė prašyti ir gauti nemokamą teisminę mediaciją. Teisminės mediacijos mediatorių sąraše yra pačių įvairiausių profesijų ir specialybių atstovų. Šiuo metu daugiau nei 300 teismo mediatorių yra pasiruošę teikti paslaugas. Pasakysiu apie tai tokiu kampu. Jeigu jūs svarstote, kaip galima gauti nemokamą aukštos kvalifikacijos specialistų pagalbą, už kurią kitais atvejais tektų susimokėti, ir turite bylą teisme, paprašykite teisminės mediacijos. Tas specialistas šią paslaugą teikia nemokamai, padeda spręsti klausimus. Ir mes galime kalbėti apie psichologus, mokytojus, finansininkus, advokatus, teisėjus, padėjėjus ir pačių įvairiausių sričių profesionalus. Tai tikrai kviečiu, siūlau susipažinti, domėtis. Ir tikrai ginčus galima spręsti bendru sutarimu, o pagalbos jau šiandien yra.