Socialiniai darbuotojai: mažos algos ir smurtas

Socialiniai darbuotojai: mažos algos ir smurtas

Visuomenės požiūris į tuos, kuriems reikia socialinės paramos, dažnai būna bjaurus - esą tai nereikalingos šiukšlės. Ne ką geriau žiūrima ir į socialinius darbuotojus, kurie, dirbdami su tokiais žmonėmis, patiria ir psichologinį, ir fizinį smurtą. Deja, visuomenė sensta ir žmonių, kuriems reikia pagalbos, vis daugėja, o požiūris į socialinį darbą kinta labai pamažu.

Socialinių darbuotojų atlyginimai - mažesni nei pedagogų, o krūvis net didesnis. Neretai juos slegia ne tik sunkus darbas, bet ir skolos, tad būna, kad šie specialistai ir patys palūžta - neseniai Klaipėdos socialinių darbuotojų bendruomenę sukrėtė asmens, dirbusio žmonėms padedančioje įstaigoje, savižudybė. Pats išsikapstęs iš duobės, jis padėjo daugeliui žmonių, turinčių įvairių priklausomybių, bet vėl palūžo, grįžo atgal į tą liūną ir pasitraukė iš gyvenimo.

Vilniuje dirbusi socialinė darbuotoja poilsio dieną nepasikalbėjo su kliente ir ta moteris nusižudė. Po tokio įvykio specialistė pati ilgai gydėsi nuo depresijos.

"Mes ir taip daug negerų dalykų patiriame savo profesiniame lauke, todėl socialiniams darbuotojams labai reikia ir įstaigų, padalinių vadovų, ir Savivaldybės administracijos, politikų ir bendruomenės palaikymo visomis prasmėmis. Tai tokia profesija, kuriai reikia labai daug savęs atiduoti. Jeigu viską imi giliai į širdį, palūši. Iš darbo išeina labai geri darbuotojai, profesionalai, nes neatlaiko. Be psichologinių dalykų dar slegia ir maži atlyginimai" - sako VšĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centro (KMSPC) direktorės Diana Stankaitienė, socialinio darbo bare triūsianti jau dvidešimtus metus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder