Žmogus be profesijos
Auditorijoje sėdi aštuoniolika pirmakursių. Įeina dėstytojas, pasisveikina. Duoda 15 minučių parašyti žinutei, naujienai, tekstui. Studentai rašo: kas - apie orą, kas - apie vakarykštį nusikaltimą prospekte, kas - apie savo miesto krepšinio komandą. Laikas baigėsi.
"Čia nėra gerų žurnalistų, jūs visi - apgailėtini, niekas neparašėte kažko įdomaus", - sušunka dėstytojas, akimis permetęs rašinukų prikeverzotus lapus. Visi tyli. Tas 15 minučių dėstytojas prie stalo gėrė brendį. Niekas nepakėlė akių, niekas to neparašė. O juk tai buvo tekstas, naujiena, žinutė, sensacija, kažkas įdomaus...
KLAUSYMAS. Žurnalistui svarbu ne tik laiku užduoti tinkamus klausimus, bet ir mokėti klausytis, išgirsti tikrų žmonių tikrus atsakymus.
"Žurnalistai - prostitutės. Ančių ir sensacijų medžiotojai. Žurnalistika - amatas. Žurnalistu gali būti kiekvienas. Žurnalistas - žmogus be profesijos." Tai tik keletas vis kartojamų frazių, kurios arba atbaido nuo žurnalistikos studijų ir darbo, arba sukuria mitais apipintą laisvo žmogaus, visuomenės herojaus įvaizdį. Rūkantis, ankstų rytą geriantis kavą, nebijantis komercijos direktoriaus, besikeikiantis, apsimetantis neišmanėliu ir užduodantis keistus, kvailus klausimus. Koks Jūsų žurnalistas?
Vienas vyskupas yra pasakęs, jog žurnalistai jam neįdomūs žmonės.
"Net ir gražiausias bažnyčios renginys nesulaukia jų dėmesio, o štai avariją padaręs ar po laidotuvių išgėręs stikliuką kunigas - tai jau daug didesnio dėmesio reikalaujantis reikalas", - teigė jis.
"Kai šuo įkanda žmogui, nėra jokios naujienos, kai žmogus įkanda šuniui - čia subėga visi reporteriai", - su studentais juokaudavo dėstytojas Romas Sakadolskis.
Kiekvieną vasarą padidėja susidomėjimas siūlomomis studijų programomis. Retas šiuo klausimu turi išankstinę ir neginčijamą nuomonę. Įprasta dvejoti ir svarstyti, kad studijų pasirinkimas būtų kuo vertingesnis.
O klausimai apie žurnalistikos studijas ir jų vertę, karjeros perspektyvas neramina ir studijų programas besirenkančiuosius, ir žiniasklaida besidominčiuosius.
EMOCIJOS. Įdomiausia, kai sutinki netradicinių idėjų turintį žmogų, tada jauti pareigą to žmogaus emocijas tinkamai perteikti kitiems.
"Ar tie seniai neužbadys manęs akimis? Nesijuoks iš mano siūlomų temų, nelaikys mane nevykėle? Briedžiai neužbadys ragais, o redaktoriai man išėjus neišjuoks? Štai tokie klausimai pirmą žurnalistinio darbo dieną ramybės nedavė į dienraščio "Vakarų ekspresas" redakciją atvykusioms žurnalistikos studentėms iš Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto.
"Patrankų mėsa"
Ateitis gerose rankose, širdyse? Nors žiniasklaidos, o ypač - regioninės ateitis negali būti piešiama šviesiomis spalvomis; užtenka su šiomis merginomis pasikalbėti 10 minučių, kad suprastum, jok ne viskas yra taip jau blogai.
"Nustebino čia dirbančių žmonių laisvė, draugiškumas. Nors apie žurnalistikos amatą visada girdėdavau dviprasmiškų atsiliepimų, kol kas jaučiuosi gerai, nes man leidžiama pasireikšti, siūlomos temos išklausomos, o ir kritikuojamos jos argumentuotai", - pasakojo Emilija.
"Argumentuota kritika ir yra didžiausias skirtumas nuo universiteto patirties, ten, rodos, kartais kabinėjamasi prie paties tavęs, ne prie tavo darbų ar idėjų", - apie darbo ir studijų skirtumus pasakojo net kelios merginos.
"Būsiu atviras, praktikantai - "patrankų mėsa". Nusiunti bet kur, duodi bet kokią užduotį, ir tegul kapstosi patys, nereikia senių išjudinti, nereikia senių nervinti", - juokavo su praktiką atliekančiomis studentėmis dirbantis redaktorius Tomas.
Baimės
"Mums patinka stebėti aplinką, patinka spręsti problemas, tikrai labai stengiamės, kad straipsnis būtų kuo aktualesnis miesto gyventojams, ir tikrai kol kas apie viešųjų ryšių specialisčių darbą negalvojame", - pasakojo Ineta ir Kotryna, merginos, po pirmųjų studijų metų atvykusios pasisemti patirties į Klaipėdą.
Apskritai tik viena iš septynių kalbintų jaunųjų žurnalisčių teigė, jog, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, neatsisakytų dirbti atstove spaudai.
Kitas merginas visgi labiau domina žurnalistinis smalsumas, dėmesys detalėms.
"Kai mes einame per miestą - dairomės, atkreipiame žvilgsnį į menkiausias smulkmenas, visada ieškome temų ir norime sužinoti daug dalykų", - pasakojo Kotryna, iškėlusi sceną, nes prie savo autorinio straipsnio buvo pavadinta Katre.
Merginos pasakojo, jog labiausiai bijo redaktoriams pasirodyti nemokšomis ir nevykėlėmis. "Pirmą dieną buvo labai baisu, ypač dėl to, kad mes esame ne klaipėdietės, nežinome mieto aktualijų",- guodėsi būsimos žurnalistės.
Naujokės taip pat pasakojo, kad kol kas daug dėmesio kreipia ir į skaitytojų komentarus, nors patyrę žurnalistai jas moko nei dėl kandžių skaitytojų replikų, nei dėl pasitaikančių klaidų neišgyventi. Juk yra sakoma: "Kas nedirba, tas ir klaidų nedaro."
RYTAS. Merginos rinktųsi miegą, jei ne tas malonus susirinkimas, smegenų šturmas.
Juodas humoras, telefonas ir keiksmai
"Įdomiausia buvo pamatyti, koks šiuolaikinio žurnalisto darbe svarbus yra telefonas, kiek mažai dabar bendraujama akis į akį", - stebėjosi viena iš merginų.
Naujokes pakerėjo ir "seniams" vis išsprūstantys keiksmai bei riksmai. Žinoma, redakcijoje keikiamasi tik lietuviškai.
Praktikantės jau nudegė nagus, pasisavinusios senolių ausines, diktofonus ir kitas darbo priemones, bet viską atperka juodas humoras, kai net ir sunkiausią dieną pravirksti iš juoko.
"Nėra lavono - nėra naujienos", - gana dažnai girdimi žodžiai, kurie jaunimui atrodo žiaurūs ir nesuprantami.
"Labai džiaugiuosi Klaipėda, tik čia vakarais bendrabutyje gali išgirsti laisvų ir nevaržomų žuvėdrų klykavimus, džiaugiuosi ir gaunamais patarimais iš vyresniųjų, keista, kad jie nori mums padėti", - gerų žodžių savo kolegoms negailėjo viena iš studenčių.
Ir pagaliau, ar žinote, be kokių žmonių kiekvieną rytą atsikėlę žiūrėtumėte laidą "Labas rytas", o ne skaitytumėte Klaipėdos miesto laikraštį? Be ko negalėtumėte jausti informacinio leidinio lapų čežėjimo versdami puslapius ir ieškodami "Bulvaro" informacijos? Tad paklausiau praktikančių, ar žino, kas redakcijoje vadinami "briedžiais".
Jaunosios žurnalistės sutriko. Kas svarbiausi žmonės redakcijoje? Variantų buvo, bet nė vienai merginai nepavyko atspėti, kas tie "briedžiai"?
Praleidęs beveik tris savaites žurnalisto kailyje, nutrynęs ir taip jau nutrintas klaviatūras, pavogęs senolių puodelius smalsusis jaunimas tik šiandien sužinos, kad tai maketuotojai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą