Prireikus pažymos, patvirtinančios prieš 25 metus anapilin iškeliavusio vyro mirties faktą, klaipėdietę Zitą sukrėtė Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje išgirsti žodžiai, kad esą seniai palaidoto žmogaus mirusiųjų sąraše nėra.
"Tvarkantis dokumentus skubiai prireikė vyro mirties liudijimo. Civilinės metrikacijos skyriuje paprašius tokios pažymos, jie pažiūrėjo į kompiuterį ir sako, kad jis yra gyvas. Nusivedę į kitą kabinetą atvertė mirusiųjų 1991 metais knygą, ten yra įrašas, kada jis mirė, nuo ko. Savo akimis tai matau, o man sako, kad jis nėra įtrauktas į kompiuterinę sistemą. Bet juk čia ne mano problema. Pasakė, kad reikia pildyti popierius, siųsti juos į Vilnių ir tada jis jau bus įvardintas kaip miręs", - pakraupusi kalbėjo moteris ir pridūrė, kad jai buvo liepta rašyti prašymą - nurodyti, kas ji tokia, kam jai reikia konkretaus žmogaus duomenų.
Ponia Zita taip pat tikino, kad skyriaus darbuotojos nevykusiai juokavo apie tai, jog artimas žmogus esą dar gyvas ir vaikšto šiame pasaulyje.
NEPRIVALO. "Neturime prievolės suvesti į sistemą senus ar net archyvinius įrašus, juolab kad daugeliui žmonių skyriaus turimų senų įrašų, pavyzdžiui, kelių dešimčių metų senumo, net nereikia", - teigia Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
"Man pasakė, kad prieš 25 metus miręs mano vyras yra dar gyvas! Kaip jaustis, kaip reaguoti tokioje situacijoje?" - keistu humoro jausmu stebėjosi klaipėdietė ir sakė norinti perspėti kitus žmones, kurie gali susidurti su tokia padėtimi.
Santuokų rūmų pirmajame aukšte įsikūrusio Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė, išklausiusi klaipėdietės papasakotą įvykių versiją, tvirtino, kad jos pavaldinės tikrai nekalbėjo apie neva dar gyvą žmogų.
"Jos pasakė, kad sistemoje duomenų apie tą asmenį nėra ir reikia perduoti Gyventojų registrui civilinės būklės akto įrašą, kad būtų įvestas į sistemą. Žmogus yra miręs 1991 metais, o duomenys Gyventojų registro duomenų bazėje pradėti kaupti nuo 2006 metų", - aiškino G. Misevičienė.
Ji sakė, kad minėtai klaipėdietei buvo paaiškinta, jog tereikia palaukti, kol informacija atsiras sistemoje. Tačiau interesantė į įprastą procedūrą esą reagavo labai emocingai ir nenorėjo klausytis bei išgirsti, ką sako specialistės.
"Niekaip nepavyko paaiškinti, kad akto įrašai, kurie buvo padaryti prieš atsirandant sistemai, yra popieriuje. Mes tai turime, informacija niekur nedingusi. Įrašai, kurie buvo iki 2006 metų, nėra visi suvesti į sistemą, nes tai padaroma tuomet, kai ateina pareiškėjas, prašantis išduoti pažymą apie konkretų asmenį. Tarkime, ateitumėte jūs ieškoti kokio nors civilinės būklės akto įrašo, kuris nėra įvestas, tuomet jį perduodame Gyventojų registrui, jie įveda ir jis sistemoje jau atsiranda.
Anksčiau tai vyko greičiau, dabar, kadangi į Gyventojų registrą kreipiasi visos šalies savivaldybės, tai gali šiek tiek užtrukti, galbūt apie savaitę, kartais ilgiau. Taip ir pildoma ši informacinė sistema. Nuo 2006 metų visi įrašai iškart atsiranda sistemoje", - aiškino G. Misevičienė.
Ji pabrėžė, kad skyrius neturi prievolės suvesti į sistemą senus ar net archyvinius įrašus, juolab kad daugeliui žmonių skyriaus turimų senų įrašų, pavyzdžiui, kelių dešimčių metų senumo, net nereikia.
Gauti civilinės būklės akto įrašą kainuoja 2,90 Eur, mirties liudijimą (išsiimant pakartotinai) - 2,60 Eur.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą