Psichoterapijos būdai
Tarp įvairių pagalbos priklausomiems nuo alkoholio žmonėms būdų Lietuvoje populiarėja videopsichoterapija.
Jei per 40 minučių tau gydytojas 2400 kartų pakartotų, jog tu daugiau neišgersi nė lašo svaigalų, - tikėtina, kad taip ir būtų.
Tačiau veikti žmogaus pasąmonę tokiu būdu - ne medikų jėgoms. Be to, garsiai išsakomi žodžiai veiktų sąmonę, bet vargu ar pasiektų gilesnius jos klodus.
Todėl gydymui į pagalbą pasitelkta vadinamoji 25 kadro metodika, išsamiais tyrimais pagrįsta kompiuterinių vaizdų bei garsų seka. Specialiame šviesų žaisme kas sekundę, t. y. kas 25-as kadras, pasirodo užrašytos įvairios motyvacinės frazės: "Aš dvejus metus nevartosiu alkoholio", "Alkoholis kenkia mano sveikatai", "Aš nenoriu prarasti savo šeimos" ir pan.
Kadangi toks videožaismas trunka 40 minučių, žmogaus pasąmonę motyvacinės frazės vieno seanso metu "atakuoja" net 2400 kartų. Šis kadras bemaž nematomas, vos fiksuojamas žvilgsnio. Bet būtent tai ir esą jo poveikio pagrindas.
 |
| Specialistai teigia, kad videopsichoterapija veiksminga tik tuomet, kai ji yra kompleksinio gydymo dalis |
Tačiau metodas padeda ne kiekvienam. Pirmoji sąlyga - žmogus turi norėti išsivaduoti nuo priklausomybės, būti tam pribrendęs. Todėl pasinaudoti šia psichoterapija dažniau pageidauja žmonės, pajutę, kad potraukis svaigalams ima grėsti jų karjerai, kad dėl jo gali prarasti šeimą.
"Žmogus turi norėti gydytis, kitaip gero rezultato tikėtis nereikia", - pritaria psichiatrė Valentina Kuropiatnik.
Kita sąlyga - gydymas turi būti kompleksinis. Jei įsigysi filmuką ir vienas sau namie žiūrėsi, - teigia pokalbininkai, - mažai iš to naudos.
Videopsichoterapiją papildo pokalbiai su psichiatru, medikamentinis gydymas, kai po ilgo piktnaudžiavimo alkoholiu ir nutraukus jo vartojimą išryškėja abstinencijos požymiai, atsiranda ir kitų psichikos, vegetosomatinių sutrikimų. Prieš videopsichoterapiją žmogus turi dvi savaites būti negėręs, per tą laiką pabendrauti su gydytoju.
Patyrusi priklausomybės ligų gydytoja šio metodo nelaiko panacėja, tik viena iš pagalbos priklausomom nuo alkoholio žmogui. Jis pranašesnis už kitus būdus tuo, kad neturi šalutinio poveikio, nesukelia nei fizinio, nei psichologinio diskomforto.
"Mes niekuo žmogaus negąsdiname, nesukeliame jam streso, kas būna, pavyzdžiui, koduojant", - pasakoja psichiatrė.
Jos įsitikinimu, videopsichoterapija padeda ugdyti ir stiprinti valią, pašalina abstinencijos požymius. Gydymosi metu nyksta potraukis alkoholiui, atsiranda gebėjimas kontroliuoti impulsus.
Tačiau ši psichoterapija absoliučiai netinka žmonėms, sergantiems epilepsija ir šizofrenija.
Dauguma pacientų, su kuriais ji dirba, baigę videopsichoterapijos kursą, atgal nesugrįžo. Paprastai užtenka 5-7 seansų, kad filmukas paveiktų.
Psichiatrė pabrėžia, jog šio, kaip ir visų kitų, metodo sėkmė daug priklauso nuo besigydančiojo artimųjų palaikymo.
"Tai ne tas pats, kas ištraukti dantį, - palygina ji. - Todėl svarbi parama iš aplinkos, mylimų žmonių pasitikėjimas. Jei žmogus nutaria atsikratyti žalingo potraukio, šeima turi tam pritarti ir pati savo veiksmais neprovokuoti ligos atkryčio."
Videopsichoterapijos išradėjas ir autorius - rusų gydytojas narkologas Aleksandras Krylasovas. Jis pateikė metodą specialistams apsvarstyti 1999 m., patentas buvo suteiktas 2001 m. sausį 20 metų laikotarpiui. Šį metodą autorius tobulino daugiau nei 10 metų, atliko išsamius tyrimus, įvertino rezultatus.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą