3,8 %

"Pagaliau jį privertė atsistatydinti", - su džiaugsmu atsidūsta ligota pacientė, laukdama mano pritarimo.

Nors kai kurios buvusio sveikatos apsaugos ministro reformos prasilenkdavo su logika, tačiau trokštamo džiaugsmo dėl jo atsistatydinimo nėra. Nes nežinia, kas bus toliau.

Vieno žmogaus pakeitimas kitu arba net visos koalicijos pakeitimas kita vargu ar pakeis ką nors sveikatos apsaugos sistemoje. Žinoma, jei ir toliau bus skiriama tik 3,8 proc. biudžeto lėšų vietoj pagrindiniame valstybės įstatyme - Konstitucijoje numatytų 5 proc.

Kokios sveikatos apsaugos galima tikėtis iš 3,8 proc., kurių skirstymas taip pat nėra visiškai skaidrus.

Didžiausi reikalavimai ir mažiausias finansavimas skiriamas pirminei sveikatos apsaugos priežiūrai.

Esame europiečiai. Europos Sąjungos šalyse sveikatos apsaugai skiriama vidutiniškai 10 proc. šalies biudžeto. Kai kuriose šalyse šis skaičius siekia 14 proc.

Jeigu taip atsitiktų, kad būtų pirmalaikiai Seimo rinkimai, piliečiai turėtų kiekvienos partijos programoje stebėti, kas yra žadama sveikatos apsaugai. Prisaikdinti politikus taip, kad jie daugiau neišsisukinėtų ir netrupintų apgailėtinų trupinukų medicinai.

Nesvarbu, kad visi politikai yra iš mūsų tarpo, bet, pabuvę Vilniuje, dingsta lyg juodojoje atmosferos skylėje ir niekad nebegrįžta į provinciją. Jie gydosi tik didžiosiose Vilniaus klinikose, tad ir visas lėšas nukreipia ten.

Su medicina anksčiau ar vėliau tenka susidurti visiems. Tad ir kovoti už deramą jos vietą turėtume visi.